Va, ką tik grįžau namo, nueinu į virtuvę, sriuba suvalgyta (šiandien valgiau tik 6 ryto ir 14 val.), palikti neplauti indai, puodeliai net į kriauklę nesudėti. Drabužiai neskalbti, spintų durys atidarytos. Elena išvažiavo į Vilnių. Rašau jai, maždaug, tai kaip čia yra. Atrašo, nemušk, nemušk. Nemušiu, viešai parašysiu, tegu visi mato su kuo gyvenu. Nu gerai, juokauju. Ta prasme, vaizdai tai tokie, bet dramos tiek nėra. Į Vilnių traukinys važiuoja 4 val. 50 minučių ir tokie važiuoja tris kartus per dieną. Mūsų namai visiškame užkampyje, o iki stoties gabalas kelio. O reik pailsėti po operacijų, daiktus susikrauti, tai mažytę betvarkėlę šį kartą atleisime. Skaitykite toliau
Temos Archyvai: Medicina
Elenos chirurginiai pasiekimai ir mano buitis
– O dieve!, – staiga sušunka Elena stovėdama prie lango, – masinė evakuacija įvyko ką tik.
– Paukštukų? – einu prie lango
– Ne, mašinų!
Įsivaizduojat, 8/20 laisvų vietų. Kodėl mums niekas nepranešė, kodėl negirdėjom sirenų? Kas jiems nutiko. Nes kai grįžom namo, kaip visada, Elena prisiparkavo lygiai ten iš kur išvažiavo ryte. Ir vakar ryte. Ir užvakar. Ir šiaip, čia visi statosi į tas pačias, turbūt kai neranda tos, važiuoja statytis į gatvę, nes nėra vietų. Juokauju. Vietų visada yra, na, bent viena. Skaitykite toliau
Elenos chirurginiai pasiekimai ir mano buitis
– O dieve!, – staiga sušunka Elena stovėdama prie lango, – masinė evakuacija įvyko ką tik.
– Paukštukų? – einu prie lango
– Ne, mašinų!
Įsivaizduojat, 8/20 laisvų vietų. Kodėl mums niekas nepranešė, kodėl negirdėjom sirenų? Kas jiems nutiko. Nes kai grįžom namo, kaip visada, Elena prisiparkavo lygiai ten iš kur išvažiavo ryte. Ir vakar ryte. Ir užvakar. Ir šiaip, čia visi statosi į tas pačias, turbūt kai neranda tos, važiuoja statytis į gatvę, nes nėra vietų. Juokauju. Vietų visada yra, na, bent viena. Skaitykite toliau
Elenos chirurginiai pasiekimai ir mano buitis
– O dieve!, – staiga sušunka Elena stovėdama prie lango, – masinė evakuacija įvyko ką tik.
– Paukštukų? – einu prie lango
– Ne, mašinų!
Įsivaizduojat, 8/20 laisvų vietų. Kodėl mums niekas nepranešė, kodėl negirdėjom sirenų? Kas jiems nutiko. Nes kai grįžom namo, kaip visada, Elena prisiparkavo lygiai ten iš kur išvažiavo ryte. Ir vakar ryte. Ir užvakar. Ir šiaip, čia visi statosi į tas pačias, turbūt kai neranda tos, važiuoja statytis į gatvę, nes nėra vietų. Juokauju. Vietų visada yra, na, bent viena. Skaitykite toliau
Įspūdžiai apie praktiką ir transportą Klaipėdoje
Šiandien ligoninėje turėjau būti 7.30. Kad spėčiau persirengti, kad pravizituotume ligonius, sudalyvautume penkiaminutėje, o devintą jau būtų galima pradėti operaciją. Elenos skyriuje vakar nieko nebuvo, kam ją galėtų palikti, tai šiandien ėjo aštuntai.
Todėl kėliausi baisiai anksti, t.y. prieš šeštą ir paskui važiavau autobusu. Per 45 minutes nuo išlipimo iš lovos iki nuėjimo į stotelę, sugebėjau išsikepti kiaušinių, išgerti kavos ir dar kavos išvisti Elenai. Žinoma, ir visa kita rytinė buitis buvo įvykdyta. Net pati nusistebėjau savo operatyvumu. Skaitykite toliau
Kaip mus priėmė Klaipėdos universitetinė ligoninė
Iš pat pradžių maloniai nuteikė laikas, įrašytas tvarkos apraše, rinktis nuo 9 val. Pažadas pirmą dieną pamiegoti ilgėliau. Kol Elena turškėsi bandžiau būti geras vyras, nes gi vakar gavau tokią rolę, ir gaminau pusryčius. Kaip ir dera vyrui, pusryčiai buvo primityvūs. Bet už tai kavos išgėrėm.
