Vilniaus jausmas ir tai, kas geriausia Klaipėdoje

Savaitgalį buvau Vilniuje. Ir taip nebesinorėjo grįžti į Klaipėdą. Nes Vilniuje buvo tobula. Iš pradžių su viena Artima Siela bastėmės tais pačiais nutrintais maršrutais ir vis dar negalėjome atsistebėti nu koks žavingas yra tas mūsų gimtasis miestas. Paskui mus prie mėgstamo užkampio šalia Unitų bažnyčios pasigavo mielas senukas, nusivedė į muziejinę celę ir gerą valandą pasakojo Vilniaus įvykius.  Štai tokia intelektuali pavakarė buvo tas tikras Vilniaus jausmas. Ir dar kitas rytas, kai saulėta virš kalvų, pievų, miškų ir mažų keistų namukų su draugu vaikštant ir džiaugiantis pavasariu. Čia irgi Vilniaus jausmas, kai esi miškuose, kur vieninteliai garsai yra genių kalenimas, kitų paukščių čirpavimas ir samanomis apaugę medžiai, bet tu suvoki, kad esi miesto teritorijoje. Kai kuriais atvejais net labai miesto viduryje. Skaitykite toliau

Apie ligoninės požemius ir aistrą darbui

Šiandien su Elena važiuodamos į ligoninę aptarinėjome, kokie jie nenormalūs. Penktadienis, o visi prisirašę operacijų kaip jokią kitą dieną. Tai gal tada nieko neguldys, nes neturės kada. Ir išrašyt gal reikėtų, bet irgi nebus kam. You wish. Mano skyriuje paguldė kelis naujus, psichologiškai buvau pasiruošusi visus surašyti. Bet taip nei vieno naujo ligonio ir nepamačiau (tik prieš išeidama namo peržiūrėjau rentgeno nuotraukas). Prisiklijavau prie vieno chirurgo, kur vakar vis kartojau, kad noriu pažiūrėti hallux‘us* ir Diupiterno kontraktūrą**, tai išėjome į kitą korpusą operuoti. O tarp korpusų ligoninėse būna požeminiai perėjimai. Skaitykite toliau

Įspūdžiai apie praktiką ir transportą Klaipėdoje

Šiandien ligoninėje turėjau būti 7.30. Kad spėčiau persirengti, kad pravizituotume ligonius, sudalyvautume penkiaminutėje, o devintą jau būtų galima pradėti operaciją. Elenos skyriuje vakar nieko nebuvo, kam ją galėtų palikti, tai šiandien ėjo aštuntai.

Todėl kėliausi baisiai anksti, t.y. prieš šeštą ir paskui važiavau autobusu. Per 45 minutes nuo išlipimo iš lovos iki nuėjimo į stotelę, sugebėjau išsikepti kiaušinių, išgerti kavos ir dar kavos išvisti Elenai. Žinoma, ir visa kita rytinė buitis buvo įvykdyta. Net pati nusistebėjau savo operatyvumu. Skaitykite toliau