Internetai yra nuostabus dalykas. Labai nuostabus. Su Juste gavome kvietimą į vaistinę, pasižiūrėti, kaip atrodo darbas su tais receptais, kuriuos mes (ne asmeniškai, o kaip gydytojai), išrašinėjame. Tai šeštadienį gavome progą užeiti už prekystalio, į tą magišką vaistų pasaulį. Kol vaistininkas aptarnavo klientus tyliai už spintos apžiūrinėjome asortimentą. Skaitykite toliau
Temos Archyvai: Medicina
Širdis kaip nudėvėta šlepetė
Būna dienų, kad ateini septintą, viską pasidarai iki aštuonių, tada eini į Širdies tarybą, po jos iškart į Atvejo pristatymą bendroje penkiaminutėje, o tada grįžti į skyrių į žiūri kas naujo nutiko su esamais ligoniais, jei nieko naujo, tada lauki kol paguldys. Arba tiesiog sėdi ir lauki pietų. Kontempliuoji apie EKG, pacientus, visokius pašalinius dalykus, įlendi į smartfoną, lauki, lauki, lauki. Kol sulauki. Arba ne. Ir išeini namo nesusipratęs, kaip čia taip gali būti, kad lieka laisvų lovų. Taigi čia Santariškės. Visi turi norėti čia gydytis. Jūs ką, nesergate širdies ligomis?
Kaip atsirado Ebola
1976 metų rugpjūčio 27 dieną į Yumbuku, miestelio Zaire, (dabar Kongo Demokratinė Respublika) misionierišką ligoninę buvo paguldytas, kaip manyta, dar vienas maliarija susirgęs žmogus. Tai buvo 44 metų amžiaus mokytojas, vardu Mabalo Lokela . Jis gavo chlorokvino, maliarijai gydyti skirto vaisto injekciją. Maliarijos simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuslopo. Tačiau ligonis bėgant laikui nesveiko, jo būklė net blogėjo, o rugsėjo 1 dieną, praėjus penkioms dienoms nuo injekcijos, pasireiškė daug naujų, maliarijai ir kitoms ligoms nebūdingų simptomų. Jis mirė 1976 rugsėjo 8 dieną, iš viso praėjus 14 dienų nuo pirmųjų simptomų pradžios. Per savaitę panašūs simptomai pasireiškė ir daugiau žmonių. Skaitykite toliau
Pacientas turi teisę… oi, bet palaukite
Šiandien teko sudalyvauti labai nemaloniame incidente. Vieną skyriaus pacientę ruošiamasi perkelti į kitą ligoninę, nes į šitą skyrių ji buvo paguldyta atvežus GMP, nes pasirodė, kad klinika kardiologinė. Pradėjus tirti, išaiškėjo, kad priežastis su širdimi nieko bendro neturi, o Jūrininkų ligoninėje nėra reikiamo skyriaus, taigi, nuspręsta ją iškelti kitur. Ir vos ne paskutinę akimirką pacientė pareiškė, kad niekur iš šitos ligoninės neis, nes turi teisę pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą. Į argumentus, kad čia tokio skyriaus nėra, atsakė, kad tada geriau eis namo numirti. Ir kad turi teisę apskritai atsisakyti gydymo. O taip, ji teisi, bet: Skaitykite toliau
Sunku gyvenime? Tai per rimtai į save žiūrite
Ar žiūrite serialus apie gydytojų gyvenimą ir darbą ligoninėje? Puiku, nes aš tai ne, man tai kelia žiovulį. Man įdomiau advokatai, reklamščikai ar alternatyvus viduramžių pasaulis. Bet aš ne apie tai. Medicininių serialų nežiūriu, nes iš vienos pusės jie suklumpa ties subtiliais faktiniais dalykais ir man skauda žiūrėti į fakto klaidas, tai yra beveik fizinis skausmas. Iš kitos pusės nežiūriu, nes ten Amerika. Ta gerąją prasme, kur dalykai veikia, kaip turi veikti ir kur didžiausia problema yra, kad pacientui yra kažkas blogo ir priešas yra tik laikas, nes čia vėl imu patirti skausmą, nes jei veiksmas būtų Lietuvoje, didžiausias priešas būtų nepakankamas finasavimas. Ir dar saviveiklinė vadyba, ko pasekoje gautume užleistą pacientą, blogą priežiūrą ir dar palatos nebūtų tokios gražios, o tualetuose nebūtų popieriaus, muilo ir rankšluosčių. Bet vėl gi, aš ir ne apie tai, tikiuosi, nežiovaujate. Visi serialai turi bendrą tame, kad juose rodomi žmonės susiduriantys su stresinėmis situacijomis, žmonės, kurie turi dirbti su kitais žmonėmis, dėl kitų žmonių ir kitiems žmonėms. Ir ką medicininiai serialai parodo, tai pacientų charakterius, gydytojų žmogiškąją pusę ir tarpusavio santykius. Skaitykite toliau
Labai daug kontakto su mažamečiais
Praėjusią savaitę (tiksliau, dar labiau praėjusią, nes prieš Velykas turėjome atostogas, dėl ko ir nerašiau, nes palaimingai leidau laiką Vilniuje, savo Pasakų mieste) pradėjau savo šešėliavimą paskui terapeutus, tiksliau, pediatrus. Pradžia pasirodė ne tokia sklandi, kaip tikėjausi ir tas kelias minutes rūškanu veidu, palikta likimo valiai ant sofos galvojau, kad tikrai, chirurginiuose skyriuose internatūra įdomesnė. Bet žinot kaip ten sako, per anksti teisti negalima. Taigi, ant sofos mane pasodinusi gydytoja sugrįžo ir pasikvietė su savimi. Prieš tai vykusio dialogo santrauka: laba diena, esu nauja jūsų internė (prieš tai šiame skyriuje jau buvo bent viena kusiokė). Atsakymas: žinok, pasakysiu tau atvirai, skyriuje dabar esu viena, kolegės nebus mėnesį, tai niekuo negaliu tau padėti, čia nebus tau ką veikti. Tada hey, wait a second akimirka, ir jau pasakoju jai, kaip kitose ligoninėse gaudavau paguldyti naujus ligonius, surašyti statusus and so on ir kad kaip tik dabar jai iš manęs bus naudos. Skaitykite toliau
Kaip gydytojai diagnozuoja ligas
Įrašas 2013 11 29 paskelbtas Google+
Norėčiau atskleisti paslaptį, kaip gydytojai nustato diagnozes. Paslaptis yra todėl, kad visuomenėje vyrauja daugybė keistų įsivaizdavimų, pavyzdžiui, kad diagnozę pasako tie prabangūs aparatai už milijardą ar, kad gydytojai patys suras kas yra, net jei jam nepasakysi visko, kas vyksta su tavimi.
Pagrindinis įrankis išsiaiškinant kuo serga žmogus yra pokalbis. Gydytojo ir paciento pokalbis vadinamas anamneze, pats žodis reiškia prisiminti. Nuo paprasto pokalbio jis skiriasi tuo, kad pirmiausia pacientas išsako viską, kas jam yra, o vėliau gydytojas tikslingai klausinėja. Svarbiausia anamnezės dalis yra geri klausimai. Yra daugybė ligų, kurias galima patikimai diagnozuoti vien tik iš pokalbio, dėl to kai kuriose šalyse yra populiarios gydytojų konsultacijos tiesiog telefonu. Kokius klausimus užduoti ir yra didysis menas ir mokslas, dėl ko medikai šešerius metus praleidžia universitete ir dar nuo trejų iki šešerių rezidentūroje klinikose. Skaitykite toliau
Kodėl aš mėgstu chirurgus
Šiandien suvokiau, kad per visą mano internatūrą buvo vos kelios dienos, kai nėjau į operacines. Beveik visa mano internatūra yra chirurgų ir chirurgių apsuptyje. Žmonės, kurie išmano bendravimo ir manipuliavimo technikas, turi tokį įsitraukimo manevrą (nežinau ar tai tikrai taip vadinasi, bet vis tiek bus aišku), jo esmė ta, kad jei norite pakeisti kieno nors nuostatas ar požiūrį, reikia nejučiomis priversti žmones atsidurti toje situacijoje į kurią nuomonę norite pakeisti. Pavyzdžiui, debatuose liepti atstovauti priešingą, nei pirminė nuomonė. Arba nusiųsti Emiliją į chirurginius skyrius. Emilijai nepatinka chirurgija, tai todėl du trečdalius internatūros reikia praleisti operacinėse. Dabar Emilijai patinka chirurgija. Skaitykite toliau
Vaikai yra juokingi
Pirmadienį Vaikų ligoninėje prasidėjo priešpaskutinis ciklas. Elena nuėjo į kardiologijos-endokrinologijos-reumatologijos skyrių, o aš į ausų, nosies, gerklės ligų (arba LOR, arba otorinolaringologijos).
Universitete LOR man buvo kažkoks košmaras. Nosys bjaurios, ausys bjaurios, o gerklos išvis turbūt pats negražiausias iš visų žmogaus organų. Nosies ir ausies vidinė sandara atrodo kaip iš kito pasaulio, ausies funkcijos ir veikimo mechanizmas išvis viršija mano suvokimo ribas. Ir šiaip, man ten viskas buvo labai keista, neįdomu ir taip pasiliko spragos, grynai iš atkaklaus neigimo. Tai kai pasakiau kai kuriems draugams, kad eisiu į LOR, kraipė galvas ir keistai žiūrėjo. Bet dabar labai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Suaugusiųjų ir vaikų LORistų atskirai nėra, galioja ta pati licencija, bet tai, ką mačiau Santariškėse ir tai, kas yra Vaikų ligoninėje, labai skiriasi. Skaitykite toliau
Moterys, kurios nutraukia nėštumus
Tai vienas dažniausiai per google randamų mano įrašų. Nėštumo nutraukimo nesmerkiu ir neteisinu, bet tai nėra vienintelis pasirinkimas. Prieš nutraukiant nėštumą reikia labai gerai apsvarstyti, ar verta tai daryti. Jokiu būdu to nedarykite namų sąlygomis. Netikėtai pastojus yra ir kitų pagalbos galimybių, šiuo atveju gali pagelbėti Krizinio nėštumo centras. Galima skambinti darbo dienomis 9-19 val. šiais telefono numeriais: +370603 57726 ir +370603 57912
Kol vieni kuria planus, kaip čia uždraudžiant abortus padidinti gimstamumą, o kiti kovoja, kad taip neatsitiktų, kasdien, kiekvienoje ligoninėje, kurioje atliekamos nėštumo nutraukimo operacijos, atsigula kas kelias moteris kasdien, kurios tokiu būdu išvengia nenorimo vaiko. Nežinau ar tai gerai, ar blogai, bet taip yra, o tos moterys labai įvairios, kaip ir priežastys, dėl kurių jos ryžtasi tą nėštumą nutraukti. Skaitykite toliau
