Dabar esu rezidentė Santariškėse. Kardiologijos ciklas. Kardiologai užima tris su puse iš devynių vieno korpuso aukštų, o šeštame aukšte yra dar dvi palatos. Kitame korpuse yra keturi širdies chirurgijos skyriai. Ir rezidentų besimokančių kardiologijos yra daug. Mūsų skyriuje esame penkiese. Kituose skyriuose turbūt mažiau. Čia beveik atsakymas tiems, kas klausė, kodėl internatūrai važiavau į Klaipėdą. Skaitykite toliau
Autoriaus Archyvai: Emilija
Paskutinės vasaros dienos
Tai buvo ilgiausia vasara per daugybę metų. Pilna daugybės visokių vasariškų dalykų ir dalies tokių šiaip keistų asmeniškumų. Todėl ir nerašiau daug. Bet dabar įsijungiau Youtube, kad paklausyčiau kokios nors muzikos (eilinį kartą tie du su puse tūkstančio perklausytų grupių atsibodo), o youtube išmetė Monty Python skečą, maždaug, per seniai žiūrėjai: Skaitykite toliau
Kaip atsirado Ebola
1976 metų rugpjūčio 27 dieną į Yumbuku, miestelio Zaire, (dabar Kongo Demokratinė Respublika) misionierišką ligoninę buvo paguldytas, kaip manyta, dar vienas maliarija susirgęs žmogus. Tai buvo 44 metų amžiaus mokytojas, vardu Mabalo Lokela . Jis gavo chlorokvino, maliarijai gydyti skirto vaisto injekciją. Maliarijos simptomai, tokie kaip karščiavimas, nuslopo. Tačiau ligonis bėgant laikui nesveiko, jo būklė net blogėjo, o rugsėjo 1 dieną, praėjus penkioms dienoms nuo injekcijos, pasireiškė daug naujų, maliarijai ir kitoms ligoms nebūdingų simptomų. Jis mirė 1976 rugsėjo 8 dieną, iš viso praėjus 14 dienų nuo pirmųjų simptomų pradžios. Per savaitę panašūs simptomai pasireiškė ir daugiau žmonių. Skaitykite toliau
Kodėl neduodu labdaros
Turbūt visi žinote, kas yra placebas. Ir gal netgi žinote tokias jo savybes, kaip kad veikimo ir lūkesčių sąsajos, pavyzdžiui, jei šalutinės reakcijos turi būti dažnos, tai ir gaunančiam placebą žmogui jos pasireikš. Arba raudoni placebai efektyvesni už mėlynus, o mėlyni efektyvesni už baltus. Tačiau ne tik placebai pasižymi tokiais, atrodytų, su pačia medžiaga nieko bendro neturinčiais poveikiais. Turbūt irgi žinote, kad geriau veikia tie vaistai, kurie supakuoti į gražias dėžutes ir tie, kurie yra brangesni. Arba, kad nemokamos psichoterapijos nebūna, nes ji greičiausiai nebus veiksminga.
Oi, palaukite, ką tai bendro turi su labdara? Labai daug ką, bet apie viską iš pradžių. Skaitykite toliau
Būsiu šeimos gydytoja!
Šiandien buvo susitikimas su rezidentūros vadovu ir, žinoma, kitais rezidentais. Nustebino kiek daug įstojusiu yra iš LSMU, ne todėl, kad iš Kauno, bet todėl, kad labai daug kursiokų minėjo, kad irgi stos į šeimos mediciną, labai daug žmonių buvo atėję į motyvacijos pokalbį, be to, stojo ir tie, kas pokalbyje nedalyvavo. Taigi, buvo visai daug neįstojusių, nors rašė šeimos mediciną pirmais numeriais. Bendrai paėmus, dauguma įstojo ten, kur norėjo (kita vertus, kai kurie norus labai modifikavo pagal savęs vertinimą, o tie, kas save pervertino, o tokių buvo ir ne taip jau mažai, neįstojo išvis niekur). Būsimi kolegos, o daugiausiai kolegės labai įvairūs. Kai kuriems tai antra rezidentūra. Yra mergina, buvusi vilnietė, bet 16 metų gyvenusi Ukrainoje, yra siras, baigęs LSMU. Yra tokių, kurie svajojo būti šeimos gydytojais, bet ir tokių, kuriems tai atsarginis variantas. Kad ir kaip ten būtų, manau bus labai įdomu bendrauti ir bendradarbiauti su tokiais skirtingais žmonėmis. Skaitykite toliau
Tas jausmas, kai baigi universitetą
Įsivaizduokite, kad rašote fizikos kontrolinį darbą. Jo, fizika sunkus dalykas, ne kiekvienam maušui išspręsti, bet vis tiek reikia, tai vaikai ir mokosi. Bet jūs maždaug toks vienas geresnių moksleivių esate, jaučiatės žiauriai fainas, nors iš tiesų geriausiai mokotės tik savo klasėje, o šiaip esate toks gana vidutiniškas. Žinoma, kadangi fizika yra rimta veikla, išsprendę vis tiek padarote smulkių klaidelių. Apie kai kurias žinote, kitką galvojate, kad padarote teisingai. Tada ateina įvertinimas, kur parašyta 7, bet balai sumažinti už netvarkingumą, sunkiai įskaitomą raštą, na, ir žinoma, už žinotas ir nustebinusias jus patį klaidas. Skaitykite toliau
Pacientas turi teisę… oi, bet palaukite
Šiandien teko sudalyvauti labai nemaloniame incidente. Vieną skyriaus pacientę ruošiamasi perkelti į kitą ligoninę, nes į šitą skyrių ji buvo paguldyta atvežus GMP, nes pasirodė, kad klinika kardiologinė. Pradėjus tirti, išaiškėjo, kad priežastis su širdimi nieko bendro neturi, o Jūrininkų ligoninėje nėra reikiamo skyriaus, taigi, nuspręsta ją iškelti kitur. Ir vos ne paskutinę akimirką pacientė pareiškė, kad niekur iš šitos ligoninės neis, nes turi teisę pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą. Į argumentus, kad čia tokio skyriaus nėra, atsakė, kad tada geriau eis namo numirti. Ir kad turi teisę apskritai atsisakyti gydymo. O taip, ji teisi, bet: Skaitykite toliau
Sunku gyvenime? Tai per rimtai į save žiūrite
Ar žiūrite serialus apie gydytojų gyvenimą ir darbą ligoninėje? Puiku, nes aš tai ne, man tai kelia žiovulį. Man įdomiau advokatai, reklamščikai ar alternatyvus viduramžių pasaulis. Bet aš ne apie tai. Medicininių serialų nežiūriu, nes iš vienos pusės jie suklumpa ties subtiliais faktiniais dalykais ir man skauda žiūrėti į fakto klaidas, tai yra beveik fizinis skausmas. Iš kitos pusės nežiūriu, nes ten Amerika. Ta gerąją prasme, kur dalykai veikia, kaip turi veikti ir kur didžiausia problema yra, kad pacientui yra kažkas blogo ir priešas yra tik laikas, nes čia vėl imu patirti skausmą, nes jei veiksmas būtų Lietuvoje, didžiausias priešas būtų nepakankamas finasavimas. Ir dar saviveiklinė vadyba, ko pasekoje gautume užleistą pacientą, blogą priežiūrą ir dar palatos nebūtų tokios gražios, o tualetuose nebūtų popieriaus, muilo ir rankšluosčių. Bet vėl gi, aš ir ne apie tai, tikiuosi, nežiovaujate. Visi serialai turi bendrą tame, kad juose rodomi žmonės susiduriantys su stresinėmis situacijomis, žmonės, kurie turi dirbti su kitais žmonėmis, dėl kitų žmonių ir kitiems žmonėms. Ir ką medicininiai serialai parodo, tai pacientų charakterius, gydytojų žmogiškąją pusę ir tarpusavio santykius. Skaitykite toliau
Labai daug kontakto su mažamečiais
Praėjusią savaitę (tiksliau, dar labiau praėjusią, nes prieš Velykas turėjome atostogas, dėl ko ir nerašiau, nes palaimingai leidau laiką Vilniuje, savo Pasakų mieste) pradėjau savo šešėliavimą paskui terapeutus, tiksliau, pediatrus. Pradžia pasirodė ne tokia sklandi, kaip tikėjausi ir tas kelias minutes rūškanu veidu, palikta likimo valiai ant sofos galvojau, kad tikrai, chirurginiuose skyriuose internatūra įdomesnė. Bet žinot kaip ten sako, per anksti teisti negalima. Taigi, ant sofos mane pasodinusi gydytoja sugrįžo ir pasikvietė su savimi. Prieš tai vykusio dialogo santrauka: laba diena, esu nauja jūsų internė (prieš tai šiame skyriuje jau buvo bent viena kusiokė). Atsakymas: žinok, pasakysiu tau atvirai, skyriuje dabar esu viena, kolegės nebus mėnesį, tai niekuo negaliu tau padėti, čia nebus tau ką veikti. Tada hey, wait a second akimirka, ir jau pasakoju jai, kaip kitose ligoninėse gaudavau paguldyti naujus ligonius, surašyti statusus and so on ir kad kaip tik dabar jai iš manęs bus naudos. Skaitykite toliau
Kaip gydytojai diagnozuoja ligas
Įrašas 2013 11 29 paskelbtas Google+
Norėčiau atskleisti paslaptį, kaip gydytojai nustato diagnozes. Paslaptis yra todėl, kad visuomenėje vyrauja daugybė keistų įsivaizdavimų, pavyzdžiui, kad diagnozę pasako tie prabangūs aparatai už milijardą ar, kad gydytojai patys suras kas yra, net jei jam nepasakysi visko, kas vyksta su tavimi.
Pagrindinis įrankis išsiaiškinant kuo serga žmogus yra pokalbis. Gydytojo ir paciento pokalbis vadinamas anamneze, pats žodis reiškia prisiminti. Nuo paprasto pokalbio jis skiriasi tuo, kad pirmiausia pacientas išsako viską, kas jam yra, o vėliau gydytojas tikslingai klausinėja. Svarbiausia anamnezės dalis yra geri klausimai. Yra daugybė ligų, kurias galima patikimai diagnozuoti vien tik iš pokalbio, dėl to kai kuriose šalyse yra populiarios gydytojų konsultacijos tiesiog telefonu. Kokius klausimus užduoti ir yra didysis menas ir mokslas, dėl ko medikai šešerius metus praleidžia universitete ir dar nuo trejų iki šešerių rezidentūroje klinikose. Skaitykite toliau
