Savaitgalį buvau Vilniuje. Ir taip nebesinorėjo grįžti į Klaipėdą. Nes Vilniuje buvo tobula. Iš pradžių su viena Artima Siela bastėmės tais pačiais nutrintais maršrutais ir vis dar negalėjome atsistebėti nu koks žavingas yra tas mūsų gimtasis miestas. Paskui mus prie mėgstamo užkampio šalia Unitų bažnyčios pasigavo mielas senukas, nusivedė į muziejinę celę ir gerą valandą pasakojo Vilniaus įvykius. Štai tokia intelektuali pavakarė buvo tas tikras Vilniaus jausmas. Ir dar kitas rytas, kai saulėta virš kalvų, pievų, miškų ir mažų keistų namukų su draugu vaikštant ir džiaugiantis pavasariu. Čia irgi Vilniaus jausmas, kai esi miškuose, kur vieninteliai garsai yra genių kalenimas, kitų paukščių čirpavimas ir samanomis apaugę medžiai, bet tu suvoki, kad esi miesto teritorijoje. Kai kuriais atvejais net labai miesto viduryje. Skaitykite toliau
Žymų Archyvai: Klaipėda
Kūno skysčiai antakiuose ir kaip rajono vaizdo neatlaikė orchidėja
Šiandien buvo gera diena, nes pagaliau išdrįsau nusiprausti kelio endoprotezavimo operacijai. Iš šono žiūrint tai baisiai brutalus procesas, gręžimai, kapojimai, daug jėgos reikalaujantis kalima, traukimas, kojos kilnojimas, laikymas ir taip apie pusantros valandos. Tai tykiai sėdėdavau ant palangės atidžiai sekdama kiekvieną chirurgo, bet labiau asistento judesį, jei pati įsidrąsinčiau šalia atsistoti. Kelio endoprotezavimą daro dažniausia pagyvenusioms, nutukusioms, sunkius darbus gyvenime dirbusioms moteriškaitėms ir truputį rečiau pilvingiems ponams. Nes didelis svoris, traumos, monotoniški judesiai, raumenų silpnumas, galų gale dėl amžiaus vykstanti involiucija ir susidėvėjimas lemia, kad nudyla kremzlė taip, kad kaulas ima trintis į kaulą, pradeda skaudėti sąnarį ir tada lieka vienintelis gydymas protezuoti sąnarį. Tada sąnarinis paviršius nugrandomas, jam pjūklu suteikiama tokia forma, kad būtų galima pritvirtinti protezą ir tada jis įdedamas. Viskas, žinoma, gerokai sudėtingiau. Po kokių metų, kaip visi mechaniniai dalykai, jis susidėvi ir reikia keisti. Tai šiandien buvau tas trečias operacinėje, kuris iš principo nieko nedaro, bet mačiau visą ta fancy procesą iš labai arti. Taip arti, kad kauke nepridengtos veido ir kaklo dalys buvo aptaškytos krauju ir smulkiomis kaulo drožlėmis. Savotiškai žavus jausmas. Ir labai gražiai atrodžiau, kai nusiėmiau kaukę. Skaitykite toliau
Kaip mus priėmė Klaipėdos universitetinė ligoninė
Iš pat pradžių maloniai nuteikė laikas, įrašytas tvarkos apraše, rinktis nuo 9 val. Pažadas pirmą dieną pamiegoti ilgėliau. Kol Elena turškėsi bandžiau būti geras vyras, nes gi vakar gavau tokią rolę, ir gaminau pusryčius. Kaip ir dera vyrui, pusryčiai buvo primityvūs. Bet už tai kavos išgėrėm.
Kaip šturmavome Mėmelį
Pernai Elena, mano grupiokė, sako, ė, o davai važiuojam internatūrai į Klaipėdą. Nu davai. Nu ir atvažiavome.
Butą nuomojamės. Nuomos paieškos užtruko dvi dienas (su savaitės intervalu), susiradome per skelbimus. Mokame 600+komunaliniai. Dviejų kambarių, nuostabiame miegamajame rajone, panašiame į Karoliniškes Vilniuje. Rajonas reikalauja atskiro aprašymo, tai bus kitą kartą. Butas mažas, standartinis, standartiniame blokiniame name, maža virtuvė, maža vonia, mažas tualetas. Nuostabus inerjeras, tie tapetai… Tie stilingi tarybiniai baldai ir truputis moderno, dėl kvapo ir įvairovės. Elena savo kambary nusikabino užuolaidas, suvyniojo kilimą ir dabar pykstasi su sekcija. Nes yra vienas rakinamas skyrius stiklinėmis durimis, kur reikia laikyti servizą, kurio ji neturi, tai drama. Mano kambarys šviesesnis, tik jame bene pusę ploto užima lova, tai gerai, kad dvigulė. Likusią pusę laisvos erdvės užima spintos. Kadangi atsivežiau sąlyginiai nedaug daiktų ir tik vieną tašę drabužių, tai jos beveik pustuštės, net ne beveik, daugybė vietos, bet nepasakyčiau, kad labai patogiai viską susidėliojau. Vieną spintą atidaviau Elenai, kad susikabintų savo suknytes, vien kurių turi gerokai daugiau, nei aš kelnių+sijonų. BET geroji dalis ta, kad butas suremontuotas, tvarkingas, švarus ir gerokai gražesnis nei nuotraukose (nes ne visi moka fotografuoti ir ne visi supranta, kad kai dedi į internetą skelbimą, nuotraukas reikia sutvarkyti ir bent jau paversti ant šono). Keturiems mėnesiams išsinuomoti būstą ne taip ir lengva, visi nori bent metams. Tai džiaugiamės tuo ką turime, net jei iki ligoninės 15 km, t.y. reikia pervažiuoti visą miestą. Skaitykite toliau
