Geriausias kyšis yra jūsų šypsena ir bendradarbiavimas

Elena:

Šiandien truputį pastebėjimų, po pirmadienį kilusių minčių. Ko pacientai nori iš savo gydytojų? Žinoma, rūpesčio, atsakomybės, pagalbos ir, aišku, gydymo. Bet kažkodėl žymiai rečiau žmonės pagalvoja, kad ir gydytojai gali kažko norėti iš pacientų. Ne, šiandien ne apie kyšius. Šiandien apie tai, kad medicina – ne tipinis verslas ir kad klientas čia ne visada teisus. Keista susidurti su situacijomis, kai gydytojui nespėjus įeiti į palatą jį užsipuola pikti ir pasiruošę krūtine ginti pacientą jo (dažniausiai) giminaičiai. Ginti? Nuo ko? Gydytojas ateina gydyti. Ateina PADĖTI. Ateina pasiruošęs išklausyti susirgimo istoriją, pasiruošęs suprasti, kas yra ne taip ir kodėl taip yra. Ne bausti, ne teisti ir tuo labiau ne kenkti. Bet kartais, žmonėms atrodo kitaip. Atrodo, kad jei daktaro neįvarysi į kampą, jis nesistengs. Kad jei nepagrasinsi jam ligoninės administracija, jis nesuverš siūlių. Kad jei neduosi jam vokelio, nepažiūrės į tyrimus ir paskirs ne tokį vaistą. Skaitykite toliau

Normalūs žmonės penktadieniais tūsinasi baruose, o aš priomnike

Va, ką tik grįžau namo, nueinu į virtuvę, sriuba suvalgyta (šiandien valgiau tik 6 ryto ir 14 val.), palikti neplauti indai, puodeliai net į kriauklę nesudėti. Drabužiai neskalbti, spintų durys atidarytos. Elena išvažiavo į Vilnių. Rašau jai, maždaug, tai kaip čia yra. Atrašo, nemušk, nemušk. Nemušiu, viešai parašysiu, tegu visi mato su kuo gyvenu. Nu gerai, juokauju. Ta prasme, vaizdai tai tokie, bet dramos tiek nėra. Į Vilnių traukinys važiuoja 4 val. 50 minučių ir tokie važiuoja tris kartus per dieną. Mūsų namai visiškame užkampyje, o iki stoties gabalas kelio. O reik pailsėti po operacijų, daiktus susikrauti, tai mažytę betvarkėlę šį kartą atleisime. Skaitykite toliau