Elenos chirurginiai pasiekimai ir mano buitis

– O dieve!, – staiga sušunka Elena stovėdama prie lango, – masinė evakuacija įvyko ką tik.
– Paukštukų? – einu prie lango
– Ne, mašinų!

Įsivaizduojat, 8/20 laisvų vietų. Kodėl mums niekas nepranešė, kodėl negirdėjom sirenų? Kas jiems nutiko. Nes kai grįžom namo, kaip visada, Elena prisiparkavo lygiai ten iš kur išvažiavo ryte. Ir vakar ryte. Ir užvakar. Ir šiaip, čia visi statosi į tas pačias, turbūt kai neranda tos, važiuoja statytis į gatvę, nes nėra vietų. Juokauju. Vietų visada yra, na, bent viena. Skaitykite toliau

Įspūdžiai apie praktiką ir transportą Klaipėdoje

Šiandien ligoninėje turėjau būti 7.30. Kad spėčiau persirengti, kad pravizituotume ligonius, sudalyvautume penkiaminutėje, o devintą jau būtų galima pradėti operaciją. Elenos skyriuje vakar nieko nebuvo, kam ją galėtų palikti, tai šiandien ėjo aštuntai.

Todėl kėliausi baisiai anksti, t.y. prieš šeštą ir paskui važiavau autobusu. Per 45 minutes nuo išlipimo iš lovos iki nuėjimo į stotelę, sugebėjau išsikepti kiaušinių, išgerti kavos ir dar kavos išvisti Elenai. Žinoma, ir visa kita rytinė buitis buvo įvykdyta. Net pati nusistebėjau savo operatyvumu. Skaitykite toliau

Kaip mus priėmė Klaipėdos universitetinė ligoninė

Iš pat pradžių maloniai nuteikė laikas, įrašytas tvarkos apraše, rinktis nuo 9 val. Pažadas pirmą dieną pamiegoti ilgėliau. Kol Elena turškėsi bandžiau būti geras vyras, nes gi vakar gavau tokią rolę, ir gaminau pusryčius. Kaip ir dera vyrui, pusryčiai buvo primityvūs. Bet už tai kavos išgėrėm.

tumblr_l20epdB8Nz1qb25dg Skaitykite toliau

Kaip šturmavome Mėmelį

Pernai Elena, mano grupiokė, sako, ė, o davai važiuojam internatūrai į Klaipėdą. Nu davai. Nu ir atvažiavome.

Butą nuomojamės. Nuomos paieškos užtruko dvi dienas (su savaitės intervalu), susiradome per skelbimus. Mokame 600+komunaliniai. Dviejų kambarių, nuostabiame miegamajame rajone, panašiame į Karoliniškes Vilniuje. Rajonas reikalauja atskiro aprašymo, tai bus kitą kartą. Butas mažas, standartinis, standartiniame blokiniame name, maža virtuvė, maža vonia, mažas tualetas. Nuostabus inerjeras, tie tapetai… Tie stilingi tarybiniai baldai ir truputis moderno, dėl kvapo ir įvairovės. Elena savo kambary nusikabino užuolaidas, suvyniojo kilimą ir dabar pykstasi su sekcija. Nes yra vienas rakinamas skyrius stiklinėmis durimis, kur reikia laikyti servizą, kurio ji neturi, tai drama. Mano kambarys šviesesnis, tik jame bene pusę ploto užima lova, tai gerai, kad dvigulė. Likusią pusę laisvos erdvės užima spintos. Kadangi atsivežiau sąlyginiai nedaug daiktų ir tik vieną tašę drabužių, tai jos beveik pustuštės, net ne beveik, daugybė vietos, bet nepasakyčiau, kad labai patogiai viską susidėliojau. Vieną spintą atidaviau Elenai, kad susikabintų savo suknytes, vien kurių turi gerokai daugiau, nei aš kelnių+sijonų. BET geroji dalis ta, kad butas suremontuotas, tvarkingas, švarus ir gerokai gražesnis nei nuotraukose (nes ne visi moka fotografuoti ir ne visi supranta, kad kai dedi į internetą skelbimą, nuotraukas reikia sutvarkyti ir bent jau paversti ant šono). Keturiems mėnesiams išsinuomoti būstą ne taip ir lengva, visi nori bent metams. Tai džiaugiamės tuo ką turime, net jei iki ligoninės 15 km, t.y. reikia pervažiuoti visą miestą. Skaitykite toliau