Iš pat pradžių maloniai nuteikė laikas, įrašytas tvarkos apraše, rinktis nuo 9 val. Pažadas pirmą dieną pamiegoti ilgėliau. Kol Elena turškėsi bandžiau būti geras vyras, nes gi vakar gavau tokią rolę, ir gaminau pusryčius. Kaip ir dera vyrui, pusryčiai buvo primityvūs. Bet už tai kavos išgėrėm.
Autoriaus Archyvai: Emilija
Kaip šturmavome Mėmelį
Pernai Elena, mano grupiokė, sako, ė, o davai važiuojam internatūrai į Klaipėdą. Nu davai. Nu ir atvažiavome.
Butą nuomojamės. Nuomos paieškos užtruko dvi dienas (su savaitės intervalu), susiradome per skelbimus. Mokame 600+komunaliniai. Dviejų kambarių, nuostabiame miegamajame rajone, panašiame į Karoliniškes Vilniuje. Rajonas reikalauja atskiro aprašymo, tai bus kitą kartą. Butas mažas, standartinis, standartiniame blokiniame name, maža virtuvė, maža vonia, mažas tualetas. Nuostabus inerjeras, tie tapetai… Tie stilingi tarybiniai baldai ir truputis moderno, dėl kvapo ir įvairovės. Elena savo kambary nusikabino užuolaidas, suvyniojo kilimą ir dabar pykstasi su sekcija. Nes yra vienas rakinamas skyrius stiklinėmis durimis, kur reikia laikyti servizą, kurio ji neturi, tai drama. Mano kambarys šviesesnis, tik jame bene pusę ploto užima lova, tai gerai, kad dvigulė. Likusią pusę laisvos erdvės užima spintos. Kadangi atsivežiau sąlyginiai nedaug daiktų ir tik vieną tašę drabužių, tai jos beveik pustuštės, net ne beveik, daugybė vietos, bet nepasakyčiau, kad labai patogiai viską susidėliojau. Vieną spintą atidaviau Elenai, kad susikabintų savo suknytes, vien kurių turi gerokai daugiau, nei aš kelnių+sijonų. BET geroji dalis ta, kad butas suremontuotas, tvarkingas, švarus ir gerokai gražesnis nei nuotraukose (nes ne visi moka fotografuoti ir ne visi supranta, kad kai dedi į internetą skelbimą, nuotraukas reikia sutvarkyti ir bent jau paversti ant šono). Keturiems mėnesiams išsinuomoti būstą ne taip ir lengva, visi nori bent metams. Tai džiaugiamės tuo ką turime, net jei iki ligoninės 15 km, t.y. reikia pervažiuoti visą miestą. Skaitykite toliau