Dažnai internetuose būna sveikatos patarimų, kurių vieni labai optimistiniai, kiti absurdiški, dar vieni gal net žalingi, dauguma prieštaraujantys vieni kitiems. (Bet ir gydytojų patarimai, būna, prieštarauja vieni kitiems). Tai šiandien vienas žmogus garsiai skaitė tuos patarimus, o aš bandžiau sugalvoti, kodėl taip galėtų, ar negalėtų būti. Disclaimer: čia bus viskas iš serijos skaičiau internete, o ne moksliškai pagrįsta informacija.

10 Shaolin vienuolio patarimų kaip išlikti amžinai jaunam (tekstas anglų kalba). Dar pažiūrėjau ypatingo patikimumo šaltiniuose (VBS*) kiek gyvena tie vienuoliai. Nu tai vidutinis amžius apie 70-80 metų, yra išgyvenančių iki 100-110 metų.

1) Nemąstyk per daug. Mąstymas atima energiją. Mąstydami galite atrodyti vyresni. 
Smegenys suvartoja sąlyginai daug gliukozės, palyginus su jų mase. Tai taip, mąstymas eikvoja energiją. Bet kai nuolatos darai tas pačias procedūras, tai smegenims nereikia iš naujo galvoti kaip ką atlikti, tai energijos sueikvoja kur kas mažiau. Pvz. rašymas ranka, kai mokotės, eikvoja daug energijos. Dabar beveik visai neeikvoja. Kaip dėlioti žingsnius irgi neeikvoja, bet jei mokotės naujo šokio, eikvoja. Ir t.t. Todėl rutina, kuo daugiau rutinos, kuo daugiau kasdienių ritualų, kuriuos darote automatiškai, padeda taupyti energiją ir jos daugiau lieka mąstymui apie naujas problemas. Jei mąstote apie nekonstruktyvius ir nenaudingus dalykus (pvz. ar tai, ką jis pasakė, reiškia, kad jis mane myli, ar kad dar nelabai myli, o gal jis galvoja apie kitą, aaaaaaa), irgi veltui eikvojama energija, ir jos nelieka tobulėjimui ir kūrybai. Ar mąstymas sendina? Ką žinau. Nors Danielio Kahnemano knygoje skaičiau, kad kai žmonėms duodavo spręsti sunkius matematikos uždavinius, jų vyzdžiai prasiplėsdavo, širdies susitraukimų dažnis padidėdavo, kartais atsirasdavo raukšlė veide. Tai nebent tokiu būdu.

2) Nekalbėk per daug. Dauguma žmonių arba daro, arba kalba. Geriau daryti.
Kaip veikia kalbėjimas: įsijungia veido, burnos raumenys, įsijungia mąstymas – eikvojama energija. Tada po žodžiu susilauki atsako, tada dar daugiau kalbi, įsikalbi, susikuri abejones. Arba pamiršti kodėl išvis pradėjai kažką daryti. Arba įklimpsti į savitiksles diskusijas. Prarandi energiją ir laiką. Bet iš kitos pusės, kalbėjimas padeda surasti naujų požiūrio taškų ar geresni priėjimą prie problemos sprendimo. Bet jei to nereikia, tai elkis, kaip Nike sako:

3) Kai dirbi, dirbk 40 minučių ir 10 minučių ilsėkis. Kai į kažką žiūri visą laiką, tai gali pakenkti akims, vidaus organams ir ramybei.
Šitas fainas. Dėl 40/10 rašė dar Frederick Winslow Tayloras „Moksliniuose valdymo principuose„. Minutės gal nebuvo visiškai tokios pat, bet darbo ciklas truko mažiau ne valandą, poilsio ciklas sudarė apie 15-25% darbo laiko. Ką duoda toks cikliškumas: išmokta rutina padeda efektyviai naudoti vidinius resursus ir nesukti galvos kada kiek dirbti, kada ilsėtis. Nusistatai laiką ir dirbti kaip robotukas. Nieko čia blogo. Kai dirbi kažkiek laiko, o žinai, kad turėsi apibrėžtos trukmės pertraukėlę, tai yra atpildas, kuris skatina dirbti produktyviau. Jei nuolatos esi susikoncentravęs ties viena užduotimi be pertraukos, prastėja dėmesio kokybė ir daugėja klaidų. Iš to galima spėlioti, kad nepertraukiamas darbas sukelia frustraciją kada visa tai baigisis, bet jei žinai, kad už 12 minučių bus pertrauka, viskas gerai. Kaip ilgas darbas tai pakenkia vidaus organams neįsivaizduoju. Na, gal imi nervintis, tada padaugėja kortizolio, tada į kraują išmetama daugiau gliukozės iš atsargų, gal suintensyvėja oksidacinis stresas. Bet manęs mano pačios šie svarstymai neįtikina. Kokios jūsų mintys?

4) Kai esi laimingas, turi kontroliuoti savo laimės kiekį, jei prarasi kontrolę, pažeisi savo plaučių energiją.
What? Kaip? Kas čia? Na, tarkime, plaučius pažeisti gali tokiu atveju, kad esi labai laimingas, tada daug juokiesi, kai juokiesi daug įkvepi visokio bullshit ir gali pasigauti infekciją. Arba įkvėpti kietųjų dalelių. Arba dar kokio brudo. Viskas aišku ir mechaniškas. Bet kas yra ta lung energy? Kodėl būtent plaučių? Bet šiaip įdomu. Nes visokie laimės guru moko, kad kuo daugiau laimės, tuo geriau, o čia sako, kad laimė turi būti saikinga. Saikinga nereiškia prieverstinio susiliūdinimo, kai linksma. Kituose kinų „medicinos“ „šaltiniuose“ rašo, kad liūdesys ir pyktis taip pat žaloja plaučių energiją. Bandžiau rasti kokios nors moksliškesnės informacijos, gal plaučiuose yra kokia neuroendokrininė sistema. Taip, yra. Kaip ji susijusi su laimės kontrole, nesuprantu, bet mistiškos energijos plaučiams negamina.

5) Nebūk per daug susirūpinęs ar piktas, nes pyktis ir išgyvenimai gali pažeisti kepenis ir žarnyną.
Yra žmonių, kuriuos neigiamos emocijos skatina apsiryti. Ir geriausia, kokio junk food. Tai tokiu atveju taip, kepenys ir žarnynas verkia. Kai gauna alkoholio, net ir mažus kiekius, irgi verkia. O normalių, tyrimais pagrįstų įrodymų, kaip emocijos veikia kūną rasti sunku, na, bent aš nerandu patikimų šaltinių, o tik vėl VBS, kurie geriausiu atveju paremti asmeninėmis, ar kitų žmonių patirtimis, kas galėjo įvykti dėl paprasčiausio atsitiktinumo. Tai, kad pykstant sunkiau virškinama, nebūtinai bus dėl pykčio. Arba, kad nebūtinai blogas virškinimas bus pykčio priežastis. Žodžiu, koreliacija nerodo priežasties.

6) Kai valgai, nevalgyk per daug, visados būk tikras, kad dar nesi iki galo sotus, nes sotumas gali pažeisti blužnį. Kai jautiesi šiek tiek išalkęs, truputį užkąsk.
Vėl – kodėl būtent blužnis. Blužnis užsiima kraujodara, yra imuninės sistemos organas ir dar yra savotiškas kraujo ląstelių kapinynas. Šiaip dėl valgymo viskas gerai. Nes yra sotumas fizinis ir sotumas cheminis. Cheminis sotumas tai tada, kai prasideda virškinimas ir į smegenis nueina signalas, va, gavome maistinų medžiagų, nereikia signalizuoti feed me. Fizinis sotumas yra toks, kai išsitempia skrandis ir jaučia, kad gavo maisto. Skrandį galima apgauti į jį įpilanat stiklinę vandens. Todėl daug kur galima rasti, kad norint sulieknėti prieš valgant būtina išgerti stiklinę vandens, jei alkis po to nepraeina, galima valgyti. Taigi, fizinis sotumas suvokiamas greičiau, nei cheminis, bet jei valgai mažo tūrio, bet maistingą maistą, tai energijos gali gauti pakankamai, bet vis dar jausi alkį. Tai kol dar nesujauti visiškai sotus, galima keltis, tikrasis sotumo pojūtis ateis po kurio laiko. Bet kaip persivalgymas pažeidžia blužnį nesugalvoju. Bet štai senovės kinai tikėjo, kad kepenys, kasa ir blužnis yra virškinimo organai.

7) Kai ką nors darai, skirk tiek laiko, kiek tau reikia, neskubėk per daug. Prisimink, „neskubėk ir būsi pirmas“.
Skubėjimas sukelia stresą. Sukelia neatidumą, o po to reikia daugiau taisyti, kas yra baisiai neekonomiška, nes vėl gaištamas laikas. Galima dar grįžti prie ankstesnio patarimo – dirbti su tam tikromis pertraukomis, pagal savo rutiną.

8) Jei visą laiką atliksi tik fizinius pratimus, bet niekada neužsiimsi Qigong, gali prarasti vidinę pusiausvyrą ir tapsi nekantrus. Prarasi savo kūno Yin. Pratimai padeda palaikyti pusiausvyrą tarp Yin ir Yang.
Qigong (či-kung arba či-gung: či – gyvybinė energija, kung – pilnatvė, užbaigtumas) yra tam tikri senovės kinų medicinos pratimai (bet ne visai pratimai, greičiau sveikatos sistema), apimanti tam tikras kūno pozas, kvėpavimą, mąstymo sutelkimą, sufokusavimą. Pozos gali būti statinės ir dinaminės, kvėpavimo tempas, dažnis, gylis yra sąmoningai reguliuojama, o mąstymo apie kažką konkretaus, arba kaip tik, minčių nukreipimas. Dažnai ši sistema prakatikuojama tarp kovos menų atstovų, ypač kung-fu, siekiant susikoncentruoti į savo kūną ir išlaikyti pusiausvyrą tarp kūno ir proto. Iš dalies tokią patirtį galima gauti per sąmoningą kvėpavimą, meditaciją ar mindfullness praktikas, bet tai bus tik fragmentai. Kadangi judesiai labai lengvi (light), juos gali atlikti ir ne tokie fiziškai pajėgūs žmonės. Čia labai rytietiška. Nežinau ar Lietuvoje kur nors galima išmokti Qigong technikos. patys kinai sako, kad tai nėra panacėja, bet padeda palaikyti balansą tarp kūno ir proto, tai sąmonėjimo proceso dalis, įsigilinimo į save, minčių nuraminimo technika. Iš vakarietiškos medicinos pusės žiūrint, tai yra tai, ko trūksta mums – to suvokimo, kad esi pats atsakingas už save ir savo kūną, kad padėti pirmiausia gali pats, o ne sveiktos apsaugos sistema ir valstybė (kadangi dirbame poliklinikoje su vedėja, vis ateina nepatenkintų pacientų skųstis, kur žiūri valstybė, kodėl nesirūpina žmonių sveikata. Nu begėdė gi ta valstybė, kai paklausai). Yin ir Yang daugelis turbūt žino – tai dvi, viena kitą papildančios ir viena nuo kitos priklausomos prieštaros, kurios kartu yra ir viena kitos dalis: chaosas ir tvarka, šviesa ir tamsa,  kūnas ir siela (mano žodyne siela yra jausmų, mąstymo ir valios derinys), etc.

9) Jei visą laiką užsiimsi tik meditacija, Qigong, ramiais ir lengvais užsiėmimais, bet niekada nedarysi fizinių pratimų, negausi Yang energijos, taigi, galiausiai ją prarasi.
Kitaip kalbant, jei būsi susitelkęs tik į sielos dalykus, nusilps kūnas. Bendrai sveikatai palaikyti būtina fizinė veikla. Kardiologai sako, kad prieš paskiriant vaistus kraujospūdžiui mažinti, žmogus prieš tai turi išbandyti bent vidutinį fizinį krūvį, kas prilygsta 5-7 kartais per savaitę bent po 30 minučių cardio pratimų: ėjimo, plaukimo, bėgimo. Arba po 12 jėgos pratimų kiekvienai treniruojamai raumenų grupei. O geriausia derinti cardio ir jėgos pratimus.

10) Shaolin Gong Fu visą tai suteikia. Treniruočių tikslas yra palaikyti pusiausvyrą tarp Yin ir Yang. Valandų skaičius nesvarbus. Svarbiausia suprasti ko reikia tavo kūnui.
Dabar pagalvokime, kaip tai yra realu moderniame pasaulyje. Kuriame yra vyturių diktatūra, sakanti, kad darbe turi būti aštuntą, kai dirbti kartais tenka tiek, kad net neturi kada nueiti į tualetą ar pavalgyti. Visi tie patarimai veikia tada, kai yra nuoseklus įprotis yra įsišaknijęs gyvenimo būdas. Tik tada. Prie to galima prieiti palaipsniui, susikuriant rutinas, atsisakant žalojančių minčių**, išmokstant suvaldyti emocijas per meditaciją, maldą, sprotą, žaidimus ar bet ką, kas atitinka jūsų skonį ir poreikius. Vienuolystė ir griežtas asketizmas kai kam tinka, bet turbūt būtų per daug radikalus sprendimas. Bet suvokimas, kad nesi vien fizinė būtybė, kuriai nereikia meno, grožio ir ramaus susitelkimo, arba vien šventoji dvasia, kuriai nereikia valgyti, kvėpuoti ir užsiimti seksu, yra pasiekiamas, kaip ir balanso suradimas. 

Iš esmės šituos patarimus galima sutraukti iki darbo-poilsio, kūno-dvasios režimo paisymo. Ir įsiklausyti į save, į savo poreikius.

______________

* Viena bobutė sakė – šaltinis kuriuo dažniausiai remiasi pletkologai ir gerųjų naujienų skleidėjai.

** Yra daug kritikos pozityviam mąstymui, kad jis visiškas šūdas. Nes tada tiesiog susitaikai, atleidi, nuryji ir toliau palaimingu veideliu leidiesi išnaudojamas, valdomas sistemos ar panašiai. Pozityvistai dar įsivaizduoja, kad pozityviai apie kažką mąstydami automatiškai tampa geresni ir stuff pasidaro savaime vien nuo to, kad jie teigiamai galvoja. Tai yra blogai, nes susitelki ne į darymą, rizikos vertinimą, o tiesiog esi kažkos užkoučintas. Sutinku. Bet kai kuriais atvejais, kai negali dalykams turėti įtakos, pozityvus mąstymas nukrauna įtampą ir negaišti laiko savigailai. Tiesiog atsiriboji ir tiek. Prie žalingų minčių nepriskiriu ir sportinio heitinimo. Čia tokie protiniai pratimai, kai surandi kokią kvailybę, vidutinybę ar kitokią kategoriją, ir iš jos juokiesi, ją menkini ir būni labai fainas, nes tu toks nesi, esi geresnis. Žodžiu, vėl viskas atsiremia į tai, kad balansas yra sveika. Reikia pozityvo, reikia ir heito. Pasimokykite iš šio katinuko.