Vaikystės draugą brolį nušovė alkoholis

Studijų metais per klinikinių dalykų pratybas, t.y. tas, kuriose bendraudavome su pacientais, arba nagrinėdavome ligos istorijas, o ne vien faktus, teorijas ir mechanizmus, labai trikdydavo bendraamžių ligos istorijos. Jei tai būdavo kokia liga iš serijos, kur nepasisekė su genais ar kitaip su gyvenimu, na, ką padarysi, bet jei būdavo bendraamžiai, tai žmonės, kuriems dvidešimt-nedaug metų ir jie betampą zombiais nuo alkoholio, – šitai mane trikdydavo. Galbūt, tai kraštutiniai atvejai, bet jų buvo vis tiek per daug ir tai man labai neduodavo ramybės, ir neduoda iki šiol. Kaip ir apskritai vartojimo alkoholio klausimas.

Alkoholizmas yra smegenų liga – tai išmokau universitete. Tai labai kompleksinė viso organizmo liga. Ne degradavimas, o rimta priklausomybė. Bet iki kol tai tampa priklausomybe, kurią pripažįsta pats sergantis, yra šioks toks kelias. Vieniems jis trumpesnis, kitiems ilgesnis, bet saugus nėra nei vienas, ir jei vartoji pavojingas substancijas, kurios nei trupučio nenaudingos organizmui*, reikia turėti mintyje, kad vieną kartą galima  tapti vienu iš tų, kurie dieną pradeda ir užbaigia alkoholiu, nes kitaip negali funkcionuoti. Nes persekioja košmarai, krečia drebulys, neįmanoma komunikuoti su aplinkiniais, nesiseka darbas, atsiranda konfliktai šeimoje ir visa kita. Ir nebūtina būti benamiu. Toks gali būti ir chirurgas dirbantis ligoninėje, kuri save vadina pačia geriausia. Tada, kad nedrebėtų rankos, išgeria benzodiazepinų, ir eina daryti, pavyzdžiui, plastinių operacijų, arba dar geriau, smegenų. Žinoma, tai tik teorinis modelis, jokiu būdu jokių sąsajų su realybe, tikrai ne. O šiaip alkoholizmas yra arčiau jūsų, nei jūs įsivaizduojate. Savidiagnozei siūlau pabandyti alkoholizmo testą, kurį gražiai sudėliojo Rokiškis Rabinovičius.

Nepatikimi šaltiniai skaičiuoja, kad žmonės alkoholį vartoja seniau, nei prisijaukino gyvulius, kad juos suvalgytų, t.y. apie 12 tūkst. metų. Matyt, toks ilgas populiacijos gėrimo stažas yra ta aplinkybė, kodėl net nekyla klausimų prieš pakeliant bokalą. Klausimų, ar tai tai tikrai yra tai, ką aš noriu daryti. Kam man gerti alkoholį? Ar vakarėlyje tikrai negaliu atsipalaiduoti iš savęs, ir man reikia svaigalų? Tai jei reikia svaigalų, kodėl alkoholio, o ne kokių amfetaminų, ar haliucinogenų? Nes legalus, priešingai, nei visi tie baisūs narkotikai. Ne tai, kad aš už legalizavimą visų kitų medžiagų, bet iš gydytojo pozicijos alkoholis ne ką geriau atrodo nei LSD. O pagal žalą vizuomenės sveikatai, lenkia visus kitus narkotikus sudėjus ir dar labiau. Na taip, nes legalus, o kitų prieinamumas mažesnis.

Kepenų cirozę žino visi, dar kai kas žino ūmų pankreatitą – tai ligos, kurias sukelia alkoholis, na, nelaimingi atsitikimai. Bet alkoholio padramoa žalai sveikatai gerokai didesnė. Visų pirma alkoholis yra žinomas kancerogenas. Labai juokinga, kai žmonės atsisako tarkim rūkytos mėsos gaminių ar kepti tefloninėse keptuvėse, arba iš vis suranda kokius nors nišinius kancerogenus, bet sėkingai sau plempia alų, ar būna vyno išmanovai ir gėrikai, ir taip toliau. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kuriomis sirgti yra lygis, oru ir socialiai priimtina, irgi labai gerai kimba prie vartojančių alkoholį. PSO skaičiuoja, kad tokiose šalyse kaip Lietuva, 25% darbingo amžiaus vyrų, t.y. 15-64 metų miršta nuo su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių. Jaučiat? Kas ketvirtą vyrą nužudo alkoholis. Kaip toje grupės Siela dainoje „Štormai“: vaikystės draugą brolį nušovė alkoholis.

Medicininiai faktai apie alkoholio žalą sveikatai daro nelabai didelę įtaką apsisprendimui vartoti ar ne. Kur kas svarbesni kultūriniai veiksniai, šeimos įtaka, galų gale, politiniai sprendimai, lemiantys alkoholio prieinamumo ribojimą. Pastebiu, kad žmonės labai jautriai reaguoja į bandymus reguliuoti alkoholio prieinamumą. Nors studijų daugybė, kurios rodo, kad barų darbo laiko sutrumpinimas sumažina nusikalstamumą reikšmingai. Kad vietų, kuriose galima įsigyti, tankis didina nusikalstatumą ir pakliuvimą į ligoninę dėl su alkoholiu susijusių sveikatos sutrikimų. 2010 m. Lietuvoje alkoholio pardavimo ribojimai buvo sumažinti, užtai yra kuo didžiuotis, nes pasaulio ekspertai dabar gali mus naudoti kaip blogą pavyzdį kaip daryti nereikia. Kai pradedama kalbėti apie mokesčių didinimą ir kainos kėlimą irgi prasideda putojimasis, kad va, kontrabanda. Nors jos mastai ir žala ekonomikai vis tiek mažesnė, nei alkoholizmo padarinių. Ypač alkoholizmo jauname amžiuje. Mažų mažiausiai uždraudus reklamą, alkoholio vartojimas tarp nepilnamečių ilgainiui sumažėtų. Nes jei reklama neveiktų, tai nereiktų sidriukų ir radleriukų reklamuoti prie mokyklų. Bet suprantat, crapšinis sužlugs, jei ne alaus reklamos, nū.

Nors geria visa Europa, Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų šalyse, daug rizikingo gėrimo. Tai ne vien išgerti daugiau nei rekomenduojama** vieno prisėdimo metu, tai taip pat dažnas išgėrimas, vairavimas išgėrus, alkoholio vartojimas darbe, gėrimas iki apsinuodijimo, išgertuvių fragmentų pamiršimas, pagirių ryte turėjimas. Kai žmonėms pasakau, gal gyvenime nesu turėjusi pagirių, netiki. Mane labai liūdina ir gąsdina jų reakcija ne dėl manęs, o dėl jų, nes yra nuostata, kad normalu yra būti rimtai apsinuodijus. Kai paauglystėje atsinešdavau į vakarėlius apelsinų sulčių, būdavau suvokiama kaip maištininkė, dar geriau, tai būdavo suvokiama kaip nepagarba kitiems ten esantiems. Kokie nesaugūs turi jaustis žmonės, kad kažkas, kas nenori gerti alkoholio yra suvokiamas kaip grėsmė jiems. Jie patys viduje suvokia, kad su jais ne viskas gerai, kad jie nemoka linksmintis, nemoka užkalbinti žmonių, nemoka pamiršti juos varginančių dalykų, nemoka mėgautis laiku sau. Visi gyvūnai turi polinkį svaigintis, nuo kačių, iki delfinų, žmonės čia neišskirtiniai. Bet žmogus turi gebėjimą reflektuoti, ir gali suprasti kodėl kyla noras svaigintis ir ką su tuo daryti.

cocktail-glasses.jpg

________________

* Neva tai mokslas pagrindžia naudą sveikatai? Labą dieną, žurnalizdai perskaito pusę straipsnio, trečdalį iš jo supranta, vėliau išpučia burbulą pagal savo vertybes ir užsakovų pageidavimus, ir štai, turite viešąją opiniją. Paprastai žmonių, kurie sąmoningai būtų apsisprendę absoliučiai nevartoti alkoholio ne tiek ir daug, ir iš tų nemaža dalis, kurie nustoja tai daryti dėl prastos sveikatos. Iš čia ir mitas, kad maži kiekiai geriau, nei jokio kiekio. Supainiota koreliacija su priežastingumu. Ir naudodami šį neva tai mokslu pagrįsta pasiteisinimą, žmonės geria tai, ką įsivardina saikingu kiekiu.

** Jungtinė Karalystė suvienodino normas vyrams ir moterims, nes pasirodo, vyrai ne ką labiau atsparesni alkoholiui. Pagal jų rekomendacijas, reikėtų išgerti ne daugiau kaip 14 SAV per savaitę. Bet su sąluga, kad toks kiekis bus išdalintas per ne mažiau kaip tris dienas per savaitę. 1 butelis vyno turi apie 10 SAV, pusė litro silpno (4%) alaus 2,3 SAV, o jei 8% alus, tai 4,5 SAV. Tai per savaitę iš principo galima išgerti mažiau nei 6 bokalus silpno alaus, arba 6 standartines (175 ml) taures vidutinio stiprumo vyno. O kiek jūs išgeriate?

7 komentarai

  1. nors pagirias esu porąsyk turėjus, bet irgi nesuprantu, kaip galima šitiek gerti. Ir dar tas geriančiųjų įsižeidimas, kai pasakai „ne, ačiū“…

  2. Negeriu visiškai jau daug metų dėl to, kad vartojau antidepresantus ir antipsichotikus, o metus, noras gerti alkoholį, negrįžo. Bet metusi vaistus, rūkau žolę, ir smarkiai. Mažiau šalutinių poveikių nei nuo vaistų. Turbūt, kaip nuo medikės gausiu daig pylos, bet man tikrai geriau surūkyti džointą, nei gerti eilinę bromazepamo ar tiapridalio tabletę.

  3. Turiu klausimą -- kodėl lyginate alkoholį su LSD? Juk tai visiškai skirtingi „kvaišalai“ ir ypač skiriasi jų poveikis kūnui. LSD netgi buvo naudojamas alkoholizmui gydyti. Psichodelikai skiriasi nuo opiatų ir amfetamų skirtingu poveikiu ir tuo, kad prie jų nėra priprantama, na bent jau ne taip kaip prie tradicinių jau minėtų medžiagų.

    • Ir nelyginu. :) Miniu būtent dėl to visiško jų skirtumo. Bet LSD klasifikuojamas kaip sunkusis narkotikas, ir yra griežtai draudžiamas.

  4. Aš labai pritariu viskam, kas rašoma (ir pats super mažai geriu alkoholio), bet turbūt vertėtų faktus susitvarkyti, nes tada kiti kibs tik prie tų netikslumų.

    1) Ar tikrai „2010 m. Lietuvoje alkoholio pardavimo ribojimai buvo sumažinti“? Jūsų pateiktoje nuorodoje http://www.ntakk.lt/wp-content/uploads/Alcohol_in_EU_LT.pdf rašoma: „2010 m. pabaigoje LR Seime buvo priimtos įstatymų pataisos, kuriomis būtų sumažintas akcizas alkoholiui bei pratęstas prekybos alkoholiu laikas iki 24 val. (nuo tuomet galiojusios prekybos iki 22 val.), tačiau priimtas pataisas vetavo LR Prezidentė. 2010 m. nebuvo priimta naujų priemonių, didinančių alkoholio prieinamumą.“

    2) Dėl reklamos šiame tekste irgi parašyta dviprasmiškai. Pvz., remdamas krepšinį Švyturys išsisuka dėdamas nealkoholinių gėrimų (aka nealkoholinio alaus) reklamą, tad teoriškai ten nereklamuoja alkoholio :( Pvz.: https://www.youtube.com/watch?v=RsbL4hQcMJA

  5. Valio straipsniui :)

    Cituoju:
    Paprastai žmonių, kurie sąmoningai būtų apsisprendę absoliučiai nevartoti alkoholio ne tiek ir daug, ir iš tų nemaža dalis, kurie nustoja tai daryti dėl prastos sveikatos. Iš čia ir mitas, kad maži kiekiai geriau, nei jokio kiekio. Supainiota koreliacija su priežastingumu. Ir naudodami šį neva tai mokslu pagrįsta pasiteisinimą, žmonės geria tai, ką įsivardina saikingu kiekiu.

    Pats *absoliučiai jokio* alkoholio nevartoju 9 metus. T.y. sąmoningai nevartoju alkoholio ir pagrindinė priežastis tikrai ne dėl sveikatos, nors tai ir „naudingas“ bonusas :) O pagrindinės priežastys : asmeninės nuostatos ir iš savęs kylančių nesąmonių sumažėjimas.

    Dar niekas nesugebėjo pateikti nieko rimto prieš vieną paprastą argumentą. Būtų įdomu, jei kas nors sugebėtų.
    Jei sąmoningai nerūkai, nevartoji alkoholio ir pan. -- tikimybė, kad pakenksi sau ar kitiems yra nulinė, kalbant apie nuo alkoholio, rūkalų ir pan. sukeliamą žalą. Gali mirti nuo pasyvaus rūkymo, susirgti liga, būdinga alkoholikui, paveldėti prastus genus, mirti nuo plaučių vėžio ir t.t. ir t.t.

    Bet niekada nuo tiesioginio alkoholio, rūkymo ir pan. vartojimo -- jei pastarųjų nevartoji. Aš neklabu apie netyčinį suvalgymą fermetuoto/prarūgusio vaisiaus, giros gurkšnį, saldainį su alkoholio įdaru ar pan. Jei nėra vartojimo -- nėra ir su vartojimų susijusių problemų, perfrazuojant vieną dėdę diktatorių, kuris perfrazavo kitą, mažiau žinomą dėdę :)

    O fancy dalykai, kaip alko-vienetų kruopštus skaičiavimas idant nepakenkti sveikatai, man sukelia tik „tarpvalstybinį juoką“ © :) Riba tarp sveikas alkoholio vartojimas ir nesveikas alkoholio vartojimas yra nesveiko vartojimo naudai. Galima užberti faktais -- bet jie mažai įdomus vartojantiems, o nevartojantiems dar mažiau :)

    Ir taip, jei reikėtų išgerti alkoholio, kad pastarasis palaikytų šilumą organizme, nenumirti nuo dehidratacijos ir t.t. -- kodėl gi ne, aš neteigiau, kad jis nereikalingas. Bet tekstas ne apie išskirtis ir reikalingumą, o *vidinį* vartojimą. Tai faktas, kad reguliarus (kad ir kas mėnesį) alkoholio nevartojimas yra protingesnis sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Komentavimo galimybė išjungta.