Šiandien su Elena važiuodamos į ligoninę aptarinėjome, kokie jie nenormalūs. Penktadienis, o visi prisirašę operacijų kaip jokią kitą dieną. Tai gal tada nieko neguldys, nes neturės kada. Ir išrašyt gal reikėtų, bet irgi nebus kam. You wish. Mano skyriuje paguldė kelis naujus, psichologiškai buvau pasiruošusi visus surašyti. Bet taip nei vieno naujo ligonio ir nepamačiau (tik prieš išeidama namo peržiūrėjau rentgeno nuotraukas). Prisiklijavau prie vieno chirurgo, kur vakar vis kartojau, kad noriu pažiūrėti hallux‘us* ir Diupiterno kontraktūrą**, tai išėjome į kitą korpusą operuoti. O tarp korpusų ligoninėse būna požeminiai perėjimai.

Koridorius

Lovos palei sieną

Fotografavau eidama, kad įtartinai neatrodyčiau tiems, kas ėjo už manęs. Šitas praėjimas tarp Pagrindinio ir 3-io korpuso skiriasi nuo kitų koridorių. Visų pirma jis gerokai platesnis. Ir šaltesnis. Dega tik kas antra ar trečia lempa, o jos ir taip gana dideliu atstumu nutolusios. Iš lubų laša, matyt prasisunkia iš lauko ar dar kažkur drėgmė, sprendžiant iš nudilusių plytelių ir natūraliai susiformavusių raštų, tai taip ir laša nuo kokių 1976 metų, kai ligoninė buvo pastatyta. Gydytojas, su kuriuo ėjau, papasakojo, kad kadangi ligoninės statyba vyko Šaltojo karo metais, tai šitas koridorius buvo suplanuotas kaip karo lauko ligoninė kokios bombardavimo atveju. Net išlikę užrašai ant plytų rusų kalba, reiškiantys skyrių pavadinimus. Jei būtų kilęs karas, tai tarp skyrių stovėtų širmos, o pasienės lovų būtų gerokai daugiau.

Edkorinologyčeskoje otdelenie

Operacionnoe otdilenie

Operacinėse praleidau daugiau nei penkias savo gyvenimo valandas, stebėjau dvi operacijas ir vienoje asistavau. Nors ortopedija-traumatologija šiaip labai fizinės jėgos reikalaujanti specialybė, bet visos trys šiandieninės operacijos buvo labai moteriškos. Pirmoji tai išsikišusio nykščio kauliuko operacija, čia tas halux valgus, abu nykščius sutvarkė per 35 minutes. Antroji – Diupitreno kontraktūros fasciektomija – labai krapštukiška, kruopšti, subtili, ir operauojama atsisėdus. Chirurgas tos operacijos metu niurzgėjo, kad nesijaučia savęs realizuojantis kaip chirurgo, nes visai negali panaudoti jėgos, ne taip, kaip keičiant klubą ar kelį, kur rimtas darbas. Sako, va, galėtų tą rezidentė operuoti, jai tiktų, o ne, neina. Ir trečia operacija buvo artroskopinė plyšusio kelio menisko pašalinimo operacija. Čia viena iš tų operacijų, kur per mažą pjūvelį į ertmę įvedama kamera, per kitą pjūvelį instrumentai. Sąnariuose vietoje oro naudojamas valgomosios druskos 0,9% tirpalas, tarp daugybės medikų neteisingai vadinamas fiziologiniu. Neteisingai, nes nė velnio jis ne fiziologinis, arčiausiai fiziologinio yra Ringerio tirpalas, bet čia tik šiaip. Paskui maniškis išėjo į dar vieną operaciją, bet tais koridoriais nusigavau į valgyklą, o po to pasitrynusi savo ir Elenos skyriuje ėjau namo. Nes penktadienis ir šiaip, mano draugas šiandien atvažiuoja. :)

Kol laukiau vienos operacijos mane labai hipnotizavo šitie laidukai. Esu iš tų žmonių, kurie visur mato Lietuvos vėliavą. Be to sekmadienį Šventė. :)

Elena, kaip žibančiam chirurginiam talentui, taip nepasisekė lengvai išeiti namo, nes po 14 val, kai mes jau turėtume būti pakeliui namo, buvo iškviesta asistuoti į operaciją. Visą tą laiką nuo sužinojimo, kad reikės eiti į ilgą operaciją ieškojo ką čia prakišus vietoje savęs, bet visi kas buvo skyriuje buvo su savo darbais. Tai vargšė grįžo namo tik 16.40. Pavargusi, bet džiaugėsi, kad buvo wow kaip įdomu, viskas nauja ir dabar pasakoja įspūdžius.

Dauguma sutiktų medikų yra savo darbo entuziastai. Aišku, būna zyzalų, kad nori namo, nori miegoti, nori mėsainio, nori alaus, nori į kaimą, bet vis tiek, dirba sąžiningai, dirba daug, per laisvesnes valandėles gilina žinias skaitydami straipsnius žiūrėdami filmukus, prisimindami anatomiją ir ligos mechaniką.Ir susitikę daugiausiai kalba apie mediciną, apie atvejus apie naujoves. Tai taip ir atrodo, kad dirbti penktadienį pilnesniu nei pilnu krūviu yra normaliausias dalykas kosmose.

____

* Hallux valgus – yra pėdos didžiojo piršto deformacija, dažniausiai būdinga vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims, rečiau pasitaikanti vyrams. Nykštys būna pasislinkęs į pirštų pusę, o šone labai išsikiša kaulas, dėl to tampa nepatogu ir skausminga avėti batus, kai tai ima ypatingai varginti, daroma operacija, pašalinamas kaulo perteklius, ištiesinama ašis ir vaikščioti vėl būna lengva. Nepatogumas tik tas, kad po operacijos kurį laiką skauda ir negalima minti pėda žemės. Norit įsigyti tokią deformaciją reikia paveldėti tinkamus genus irba nešioti nepatogią avalynę ant labai aukšto kulno nuo pat jaunų dienų.

** Diupitreno kontraktūra (Dupuytren’s contracture) – Lietuvoje kažkodėl įprasta eponimus rašyti taip, kaip taria, bet nesvarbu. Dar liaudyje vadinama Vikingo ranka, nes liga paplitusi šiauriniuose kraštuose, Lietuvoje taip pat dažna. Dažniausiai būna vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrams, labai retai moterims. Atsiradimui irgi svarbu tai, kokius genus žmogus paveldėjo, bet gali išsivystyti po traumų, vartojant daug alkoholio ir kitaip save žalojant. Kadangi paprastai paaiškinti kas čia per liga tingiu, še nuotrauką:

Aplinkui raumenis yra juos dengianti plėvė, vadinama fascija, tai kai ji išveša ima į vidų traukti pirštus ir jų nebegalima ištiesti. Kai ranką padėjus ant stalo lieka stogelis, tada reikia operuoti – išimti tą fasciją. Galima ir neoperuoti, o suleisti fermento ir jis suvirškina audinių perteklių. Ši procedūra Lietuvoje atliekama, bet Ligonių kasos jos nekompensuoja.