Šiandien ligoninėje turėjau būti 7.30. Kad spėčiau persirengti, kad pravizituotume ligonius, sudalyvautume penkiaminutėje, o devintą jau būtų galima pradėti operaciją. Elenos skyriuje vakar nieko nebuvo, kam ją galėtų palikti, tai šiandien ėjo aštuntai.

Todėl kėliausi baisiai anksti, t.y. prieš šeštą ir paskui važiavau autobusu. Per 45 minutes nuo išlipimo iš lovos iki nuėjimo į stotelę, sugebėjau išsikepti kiaušinių, išgerti kavos ir dar kavos išvisti Elenai. Žinoma, ir visa kita rytinė buitis buvo įvykdyta. Net pati nusistebėjau savo operatyvumu.

Nuo mūsų namų visiškame užkampyje, iki ligoninės, kitame užkampyje, važiavau apie 40 minučių be persėdimų. Per tuos pačius neegzistuojančius kamščius (ai, nu bet kai važiuoji ant trupučio po septintos…). Apsuko kone visą miestą, bet tvarkingai pagal grafiką mane privežė prie ligoninės. Šiaip susisiekimas Klaipėdoje tikrai labai geras. Iš esmės be persėdimų gali nuvažiuoti visur. Ir dažniausiai neprireikia pusvalandžio. Dar nuostabu, kad autobusai važinėja tikrai dažnai. Ir jų daug visokių. Ir kelionės šiaip iki normalių objektų trunka mandagų laiką. Tarkim, nuo Akropolio iki namų yra apie 8-9 minutės. Bet būtų keista, jei būtų kitaip.

Visų pirma, miesto gatvės labai racionaliai išplanuotos. Kuo toliau, tuo labiau žaviuosi. Trys pagrindinės gatvės, kurios pereina į kitas gatves, bet vis tiek daugiau mažiau išlaikomas stačiakampis kvartalų planavimas. Po XVI amžiuje buvusio gaisro miestas perstatytas ir nuo tada statytas labai racionaliai – kvadratais tiesiant gatves ir formuojant kvartalus. Senamiestis dėl to yra neišsiplaikęs ir neturi vingiuotų klaidžių gatvių, bet yra labai kompaktiškas. Net neįdomu, nes neįmanoma pasiklysti. Apskritai Klaipėdoje būtų sudėtinga pasiklysti, nes ji labai aiškiai baigiasi ir bet kuriuo atveju, arba išvažiuosi į pagrindinę gatvę, arba išvažiuosi išvis už miesto. Ai, arba į marias, mažiau tikėtina, kad į jūrą. Dar man labai patinka aiškios paskirties rajonai: pramoniniai rajonai, verslo rajonai (nu pvz. LEZ), gyvenamieji rajonai su VISKUO (t.y. mokyklomis, darželiais, naktiniais klubais, vaistinėmis, ak, koks kvartalas, jei jame nėra penkių vaistinių ir prekybos centrais. Tų, man atrodo, čia daugiau nei Vilniuje, ta prasme, vos ant kiekvieno kampo. Ir didžiuliai. Dar viena versija, kodėl tuščios gatvės ir pilni mašinų kiemai, kad gyventojai laiką leidžia vietiniuose prekybos centruose). Dar čia daug skverelių, parkelių ir panašiai, visi jie labai tvarkingi ir, palyginus su Vilniumi, labai civilizuoti, nes ten laukinių miškų kraštas. Ten pilna krūmų ir medžių ne savo vietose.

Važiuoti mašina dar patogiau nei autobusu, tik, kad kai kuriose centrinėse gatvėse eismas draudžiamas, bet ir nėr ko. Stovėjimas mokamas tik centre ir prie jūros. Tik, nes pažiūrėjus į žemėlapį atrodo labai maža teritorija. Bet tada prisimeni, kad tik tiek to centro ten tėra. Na, o geras gatves* ir panašiai jau minėjau.

Tai va, ligoninė ir pirma tikros internatūros diena.

Iš esmės įspūdžiai apie klinikinius atvejus ir asmenybes, tai taip sakant, nelabai yra ką pasakoti, kol nesusiguli. Bet bendrai galima susumuoti dienos veiklą: atėjau, persirengiau, laukiau. Laukiau. Laukiau. Atėjo vedėjas, pravizitavom ligonius. Tada penkiaminutė. Tada ėjom į bronchoskopijas, čia toks tyrimas, kur į kvėpavimo takus įkiša lankstų vamzdelį ir iš vidaus apžiūri bronchus. Mano darbas buvo papurkšti ligoniams į gerklas anestetikų. Paskui ėjom į operacines, pirmą operaciją stebėjau. Ji užsitęsė ir aš daugiau nieko nemačiau, nes aplinkui stalą buvo pilna personalo. Tai mane paleido, per tą laiką papietavau su Juste ir dar viena kursioke. Jos pasakė, kad raštinėje galima paprašyti, kad padarytų interno kortelę pagal ligoninės šabloną. Ligoninės logotipas smarkiai primena visą serginčią ranką ir viską matančią akį.

Paskui greit grįžau į skyrių, bet operacija tikrai užsitęsė. Tai laukiau. Laukiau. Laukiau. Laukiau. Tada jau beveik paleido mane namo, bet viena gydytoja pasakė, kad jos kolega eina perrišinėt žaizdų, gal man būtų įdomu, tai aišku, kad man įdomu, tai nuėjau į perrišimus, o baigiau tuo, kad asistavau jam dviejose paprastose operacijose. Tai diena nepraėjo veltui, tik tiek, kad praktikoje turim būti iki 14 val. o išėjau iš skyriaus beveik 16 val.

Pažiūrėjau į savo praktikos planą, t.y. mums duotose knygelėse tai tokiais tempais visai greitai susirinksiu reikiamus parašus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma čia dirbančių gydytojų labai geranoriški, šiaip personalas labai linkęs pagelbėti. Žodžiu, yra viskas, dėl ko į Klaipėdą važiavome.

_____

* Galvojat tik Kaunas duobėtas? Not. Ir dar čia yra įstabūs kalneliai, na, gulintys policininkai, kaip kažkas vadina. O jei pasninga, tai kam valyti gatves, jei vis tiek išvažinės, o paskui pašvies saulė, ateis pliusinė temperatūra ir vis tiek nutirps. Šaligatvių barstymas? Jūs turbūt juokaujate. O ar žinojote, kad jei nebus išlaidų, nebus ir skolų, tai va, gatves susitvarkyti brangiai kainuoja.