Praėjusį savaitgalį buvo skeptikų (LSD*) ir jų draugų susitikimas miške. Su skeptikų draugija susipažinau per savo tekstus. (Apskritai daug kas gyvenime man nutinka per blogų rašymą :D) .
Kaip Justė rašo, skeptikas tai toks žmogus, kuris netiki. Pavyzdžiui, jei ateistas pasako, kad netiki dievu, tai klausia, o tai kuo tu tiki. Skeptikas labiau būtų toks žmogus, kuris pasitiki: eksperimentu, stebėjimu, faktais, išvadomis, tuo ką mato, girdi, ar suvokia. Ir dar kelia klausimus bei abejoja. Paprastai LSD veikla susijusi su šarlatanų, klaidinančios reklamos atskleidimu, vartotojų teisių gynimu ir visuomenės švietimu apie tokius apgavikiškus dalykus, kaip homeopatija, horoskopai, detoksikacija ir kitokie atsibodę dalykai.
Enorca kairėje ir aš su LSD šūkiu „Neduok durniui kelio“. Hertos Matulionytės-Burbienės nuotrauka.
Iš kitos pusės skepsis labai reikalingas ir specialistams, profesionalams. Pavyzdžiui šeštame kurse per klinikinę farmakologiją nagrinėjome mokslinius medicininius straipsnius su užduotimi surasti kas negerai. O tuose straipsniuose tikrai galima prie daug ko prisikabinti. Ar prie tiriamųjų grupės, ar prie metodologijos, ar prie autorių interesų, galbūt jie dirba kokiai nors farmacijos kompanijai ir to nedeklaravę. Blogai ne tai, kad dirba, blogai, kai nedeklaruoja interesų, nes farmacininkams tyrimai irgi labai reikalingi, o medicinoje sakoma nėra blogų rezultatų, net neigiami ar nepakankamą efektyvumą rodantys rezultatai yra vertingi. Ir ties šita vieta išlenda skepticizmo priežastis: kartais naudingiau nepatikusius rezultatus paslėpti, užmaskuoti, sugalvoti kokias gudrias formuluotes, ar apskritai nepublikuoti tokių duomenų. Jau gana daug metų kalbama, kad kai kurių vaistų, ypač psichiatrinių ir antihipertenzinių vaistų daug tyrimų, rodžiusių nepakankamą efektyvumą, t.y. vos didesnį nei placebo, buvo išvis nepublikuoti. Todėl šitame kontekste labai juokingai atrodo psichiatrų kalbos apie „psichologų mafiją“, kurie nori „monopolizuoti gydymą“ įvesdami šalia vaistų kitokius metodus, nes štai Lietuvoje juk nuo tų stebuklingų vaistų taip puikiai žmonės sveiksta. Arba labai liūdnai pacientai, kurie geriau kokius keturis penkis antihipertenzinius vaistus, o jiems vis kraujospūdis nemažėja. O dar liūdniau, kai įvertini kiek valstybei kainuoja tų pacientų gydymas. Ir išvis tragiška, kai perka etinius, o ne generinius vaistus, kurie kelis kartus brangesni, bet perka, nes gydytojams ar vaistininkams atstovas atėjo ir primelavo, o melus sustiprino lapukais, lankstinukais, saldainiukais ar kotletukais. Ir ne vien Lietuvoje, kurioje sveikatos priežiūros specialistų atlyginimas neadekvatus jų paruošimo kainai, išsilavinimui, darbo krūviui ir atsakomybei, bet ir visur kitur. Pvz. JAV vaistų firmos daugiau pinigų išleidžia rinkodarai, nei vaistų tyrimams. Ir rinkodaros tik labai mažą dalį sudaro reklama pacientams, visa kita leidiniai, mokymai ir, žinoma, „suvenyrai“ gydytojams. Taigi, problemos universalios. Beje, labai daug problemų ir žmogiškųjų savybių senos, banalios ir dramos labai nesikeičia nuo XII ar XVII amžiaus, tad skaitykit senovinę literatūrą, arba knygas apie ją.
Iš Les visions du chevalier tondal, apie 1470 m.
O dabar prieisiu prie kiek smagesnių ir labiau viltį teikiančių dalykų. Atkūrėme Jaunųjų gydytojų asociaciją (JGA). Kažkada seniai seniai, t.y. iki 2009 metų rezidentai turėjo tik studentų statusą, ardavo juodai daug, o socialinių garantijų neturėjo jokių, ir darbo užmokesčio negaudavo, tik stipendiją, nuo 400 iki 800 litų. Kaip faina, kai tau trisdešimt, turi šeimą, o mėnesio pajamos, jei abu rezidentai, iki 1600 litų. O jei susergi pats kaltas. Jei išeini motinystės atostogų, lieki be pajamų išvis. Tai 2008 atsirado idėja kurti jaunųjų gydytojų interesus ginančią organizaciją ir 2009 ji buvo sukurta. Stebėtinai greitai pasiekta rezultatų ir dabar gydytojai rezidentai gauna atlyginimą ir turi darbuotojo statusą. Studento statusas irgi išliko, stipendija irgi liko, bet buvo gerokai padidinta. Iš JGA turim dėkoti, kad dabar valstybės finansuojamoje rezidentūroje esančio rezidento mėnesio pajamos gali siekti apie €650. Nebent išeina motinystės atostogų, vis dar šikna čia, nes stipendijos (kuri sudaro daugiau nei pusę pajamų) nebelieka, o išmoka skaičiuojama nuo darbo užmokesčio, bet irgi būna juokingai maža, nes rezidentai dažnai keičia darbo vietas. Taigi, jei prieš motinystės atostogas dirbta vieną mėnesį, tai gausi tik 1/12 atlyginimo. Valio, valio. Nors dabar LSMU rezidentų taryba pramušė Ligos ir Motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kad vaikus prižiūrintiems rezidentams sąlygos pagerėtų, trūksta tik Prezidentės pritarimo. Ir va tokiems ir panašiems reikalams spręsti atkurta JGA. Kitas klausimas ties kuriuo dabar dirbsime, kaip jauniesiems gydytojams turėti geresnes darbo sąlygas po naujojo socialinio modelio, t.y. Darbo kodekso pataisų. Kadangi DK bus labai liberalus su minimaliomis apsaugomis darbuotojui, tai didesnes apsaugas ir teises gali užtikrinti profesinės sąjungos ir darbuotojų asociacijos per kolektyvines sutartis. Yra šalių, kuriose išvis visi darbo santykiai per tokias kolektyvines sutartis reguliuojamos, o darbuotojai aktyviau dalyvauja profesinių sąjungų ir asociacijų veikloje.
Negaliu patikėti, kad taip sunkiai dirbu, kad būčiau toks neturtingas
Beje, JGA nariais gali būti ne vien tik rezidentai ir jaunieji gydytojai (yra visokių apibrėžimų, bet dažniausiai tai iki 35 metų arba pirmos nuolatinės darbo vietos), bet entuziastai, norintys gerinti jaunųjų gydytojų sąlygas, pavyzdžiui teisininkai welcome.
Norint įstoti reikia užpildyti prašymą ir atsiųsti į jgadokumentai[et]gmail.com. Prašyme nurodyti asmens duomenis, specialybę, medicinos licencijos numerį ir narystės tipą: tikrieji nariai – tie, kurie gali būti renkami į valdybą ir atstovauti Europos jaunųjų gydytojų asociacijoje, asocijuoti – kurie į valdžias nepretenduoja, bet naudojasi visomis kitomis teisėmis ir laimėjimais. Arba jei dar kils neaiškumų, tiesiog parašyti komentaruose klausimus.
_______
* Sutrumpinimas tikrai neturi nieko bendro su tam tikromis substancijomis, o su kažkokia tai raudona politine partija juo labiau.
Kas yra „horoskopai“? Arba, tiksliau, kokią prasmę dedate į žodį „horoskopas“?
Tikėjimas, kad žvaigždžių padėtis turi įtakos įvykiams, sprendimams ar asmeninėms žmonių savybėms. Jau nekalbant apie pranašystes moteriškuose žurnaluose ir geltonuose laikraščiuose.
Tikėtina, kad metų gamtos ciklas turi įtakos vaisiaus vystymuisi ir būsimo žmogaus asmenybės struktūrai. Tam tikros įtakos esama, įvairiais metų mėnesiais gimę žmonės dažnai turi bendrų specifinių bruožų.
Susiejimas su žvaigždėmis tėra nekalta komercializacijos forma. Kvailys juk šiaip ar taip turi būt atskiriamas nuo pinigų. Pirkdamas horoskopą nors gauna viltį.
Pranašystes moteriškuose žurnaluose drąsiai galima vadinti šarlatanizmu, tam nereikia žodžio horoskopas. Bet jeigu kalba eina apie astrologiją apskritai, tai sakyti, kad tai yra „tikėjimas, jog žvaigždžių padėtis turi įtakos“ -- yra didelis nežinojimas. Astrologija (bet ne pranašystės, ne juodieji mėnuliai ir kitokie šarlataniški žaidimai) nėra paremta tikėjimu. Ten būtent pasitikėjimas, įsitikinimas, bet ne tikėjimas. Astrologijos mechanizmas nėra įrodytas moksliškai (paneigimo irgi nebuvo), tačiau yra empiriniai įrodymai. Jūsų atveju, manau, labai teisinga kovoti su visais šarlatanais ir niekuo nepasitikėti, bet gal būtų protinga susilaikyti nuo laužų krovimo ten, kur dar vis dėlto nėra iki galo aišku :D
Šioje planetoje ir šiame laike daugiau dalykų niekada nebuvo paneigti, nei patvirtinti. Ar tikrai iš jų visų astrologija yra būtent tas, vertas gilintis ir jį ginti?
Žodis „horoskopas“, paprastai kalbant, reiškia brėžinį. Žurnaluose tas žodis vartojamas neteisingai, tie dŪrni tekstai nėra horoskopas.
Tada prašau paaiškinti ką reikėtų suprasti kaip astrologiją ir koks yra jos objektas. Be to, kad brėžinys. Tie empiriniai įrodymai irgi skamba įtartinai, nes visi, kas negali paaiškinti kodėl jų praktikuojami dalykai „veikia“ ar veikia sako empiriškai pastebėta. Nors eksperimentišai pastebėta, kad žmogaus dėmesys ribotas ir dar šališkas, t.y. ką nori pamatyti, tą matai, būtent šiuo pagrindu tos nesąmonės žurnaluose ir rašomas, ir dar pataikavimas paprasto žmogaus norui jaustis išskirtiniam, pastebėtam ir aprašytam. be to minite astrologijos mechanizmą. taip, apie jį vargu ar ką žinau, todėl irgi būtų įdomu sužinoti koks jis ir kuo remiantis daromos astrologinės pranašystės. o galbūt yra statistika kiek tų pranašysčių išsipildo? Kaip tiksliai jos atitinka realybę?
Čia Jūsų klausimai tokie platūs, kad mano atsakymas turėtų būti maždaug vidutinio storumo knyga, į juos trumpai niekaip neatsakysi :D Aš dabar žvilgtelėjau, ką esu apie tai kadaise rašiusi (dar kai kažką ten įrodinėjau) ir čia va toks copy-paste, už kurį labai atsiprašau, pati tokių paklodžių komentaruose nemėgstu.
Nepasakysiu nieko naujo: moksliškai patvirtintų faktų, jog dangaus kūnai kaip nors įtakoja žmogaus ir valstybės gyvenimą, istorinius procesus Žemėje, nėra. Tačiau tai, jog astrologija buvo tūkstančius kartų paneigta tūkstančiais įvairių bandymų ir tyrimų, taip pat yra nieko bendro su realybe neturintis mitas. Iš tiesų tų bandymų buvo vos keletas ir visi jie turėjo rimtų trūkumų. Štai 1985 m. žurnalas Nature išspausdino astrologiją tyrusio eksperimento vadovo Sh. Carlson`o straipsnį „A double blind test of astrology“ (Dvigubai aklas astrologijos tyrimas). Trumpai tariant, eksperimento išvadose buvo paskelbta, jog garsių astrologų prognozės tikslios tiek, kiek gali būti tikslus atsitiktinumas. Tačiau neseniai atliktos to paties eksperimento pakartotinės studijos įrodė, jog pirminės išvados buvo klaidingos (Joseph E. Vidman, 2008), nes tyrime dalyvavę astrologai atliko savo užduotis taip sėkmingai, kad paprastu atsitiktinumu niekaip nepaaiškinsi (S. Ertel, 2009).
Kitas garsus tyrimas, turėjęs sutriuškinti tikėjimą astrologija visiems laikams, 2003 m. buvo atliktas (?) tokio Geoffrey Dean`o, kuris teigė, jog kadaise rimtai studijavo astrologiją, net dirbo astrologu, tačiau laikui bėgant labai nusivylė, taip sakant, atsivėrė jam akys ir nušvito tiesa. Taigi, Geoffrey Dean`as rado 210 000 žmonių, gimusių tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Vėliau (maždaug po metų) 210 000 žmonių buvo ištaisyti į 2101 žmogų, mat buvo įsivėlusi klaida. Straipsnyje teigiama, kad tie 2101 žmogus yra gimę 1958 m. gegužės 3 – 9 dienomis Londone. Tai štai. Tuo mokslinis tyrimas ir baigiasi, toliau seka kritiškos išvados. Jau dešimt metų astrologų bendruomenė laukia tikslių tų žmonių gimimo duomenų, nes be jų rezultatai yra niekiniai. Tačiau skeptikai (jų pačių nuomone – racionalaus proto turėtojai) tiki Geoffrey Dean`u, it davatkos kunigėliu, ir cituoja visur, gausiai, su pasimėgavimu.
Skeptikas Robert`as Dawking`as 2007 m. sukūrė dviejų dalių dokumentinį TV filmą „The enemies of reason“, kuriame, jo paties įsitikinimu, tarp kita ko, demaskavo ir astrologiją, parodė, kokie viduramžiškai prietaringi yra jos šalininkai. Tiesą sakant, tame filme nebuvo nė užuominos apie astrologiją. Kalbėta ne apie tūkstantmetę sistemą, o apie karikatūrinę astrologiją žiniasklaidoje, kurią patys astrologai laiko primityviu žaidimu.
Astrologijos sistema unikali – ji vientisa ir artima menui, tačiau tuo pačiu joje labai svarbios detalės ir tikslumas. Skeptikai dažnai reikalauja statistikos, t.y. ištirti astrologijos veiksmingumą statistiniu metodu. Tačiau pagrindinis statistinio metodo trūkumas yra tas, kad, nors veiksmingas apibendrinant, dirbant su grupėmis, kiekiais, jis beveik niekada netinka kalbant apie individą ir asmenybės psichologines savybes. Astrologija iš esmės veikia būties kokybės plotmėje, kuri statistiniam metodui nepasiduoda ar net yra jo iškraipoma.
Šiuo metu dauguma astrologų sutaria, kad bene vienintelis būdas įsitikinti astrologijos veiksmingumu yra per egzistencinį patyrimą. Egzistenciniam įrodymui negalioja bendros taisyklės. Tiems, kurie supranta šitos žinių ir pasaulėžiūros sistemos bei technikos vertę, nereikia nei įrodymų, nei paneigimo. Įrodymą galima suvokti tik asmeninio patyrimo konkrečioje situacijoje metu. Jei patyrimas duoda reikšmingų ir veiksmingų žmogui rezultatų, tai tokį patyrimą reikia laikyti vertingu. Jei nagrinėdamas savo gimimo brėžinį žmogus pirmą kartą suvokia, kad jo gyvenimo įvykių grandinė nėra atsitiktinė ir chaotiška, o turi prasmę, jei jis pajunta kryptį ir tikslą savo gyvenime – šiuo konkrečiu atveju tai ir bus egzistencinis astrologijos efektyvumo įrodymas.
Tačiau sėkmingų bandymų patvirtinti astrologijos veiksmingumą buvo, yra ir jų vis daugėja. Prancūzų psichologas ir statistikas M. Gauquelin (1928 – 1991), kadaise nuožmus astrologijos skeptikas, savo knygoje „L`influence des astres“ (Žvaigždžių įtaka, 1955) aprašė savo tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, ar žmogaus pasirinkta profesija kaip nors atsispindi jo gimimo brėžinyje. Gauti rezultatai buvo teigiami.
Visi, kas bent minimaliai susipažinę su astrologija, girdėjo, kokią įtaką XX a. astrologinei minčiai turėjo šveicarų psichiatras, psichologas C.G. Jungas. Jis teigė, jog astrologija yra archetipų sistema, veikianti sinchronizmo principu. Sakydavęs, jog, jei visai nebesupranta, kas dedasi su pacientu, braižo brėžinį ir tampa aišku. Jis išstudijavo 483 kartu ilgai gyvenančių sutuoktinių porų gimimo brėžinius ir atrado, jog visų jų brėžiniuose buvo tam tikras astrologinių ženklų šablonas, kuris buvo tris kart dažnesnis nei galėtų būti tik atsitiktinumo dėka.
2001 m. Sorbonos universitete buvusi F. Mitterrand`o astrologė Elizabeth Teissier apgynė daktaro disertaciją. Disertacija vadinosi „Epistemologinė astrologijos dvilypio susižavėjimo/atmetimo situacija postmodernioje visuomenėje“, buvo 1000 puslapių ir iššaukė tokį triukšmą, kokio ir galima buvo tikėtis. Vis dėl to, astrologija, bent jau teoriškai, buvo reabilituota ir grįžo į universitetą, iš kurio prieš 400 metų buvo išguita.
XX a. pr. Rusijoje gyveno toks labai liūdno likimo mokslininkas prof. A. Čiževskis (1897 – 1964). Biofozikas, išradėjas, daugelio mokslinių krypčių pradininkas, dirbęs išvien su K. Ciolkovskiu. Savo darbuose prof. A. Čiževskis pirmasis parodė, kad gyvenimas Žemėje yra tiesiogiai susijęs su Saule, kad būtent kosminės jėgos įtakoja gyvybinius biosferos procesus. Jis teigė, kad didžiausią įtaką fiziniams ir organiniams procesams planetoje daro radiacinis spinduliavimas iš kosmoso. Dar daugiau – svarbiausi įvykiai žmonių visuomenėse, žmonių masių ir valstybių veikla taip pat yra susijusi su Saulės aktyvumu. 1942 m. mokslininkas A. Čiževskis buvo išsiųstas į lagerius, kuriuose kalėjo 8 metus, jo darbai draudžiami gerokai ilgiau.
Senasis astrologijos mechanizmo aiškinimas, kol kas neturintis mokslinio pagrindimo (?), yra toks: Saulės sistema yra vientisas organizmas; visos organizmo dalys susijusios ir sąveikauja viena su kita; žmogų veikia ne patys dangaus kūnai, o to organizmo centrai (analogija žmogaus organizmo centrams, taip vadinamoms čakroms) per dangaus kūnus ir laike. Šiuo metu artimiausia šiai hipotezei, manau, yra V. Vernadskio noosferos teorija.
Čia toks sausas surašymas, dabar gal jau kitaip rašyčiau ir rašau kitaip. Aplamai, gal reikia su istorija astrologijos (ne iš wikipedijos) susipažinti, tada gal po truputį aiškės. Astrologinėms prognozėms „ką noriu, tą matau“ principas visiškai netinka ( na, tiesiog netinka, ne ką nori matai, matai aplinkybes ir tikimybes), bet šarlataniškas požiūris, kai imamas vien tik Saulės ženklas (t.y. Zodiako ženklas) ir pagal jį jau ten kalbama -- ten taip, ten dainos liejasi laisvai :D
Ar asmeniškai skaitėte minėtus Sh. Carlson ir S. Ertel straipsnius?
Teksto paklodė, o atsakymo į konkrečius klausimus, kad ir kiek iš tarkime jūsų prognozuotų dalykų pasitvirtino? Ir ne abstrakcijų, o konkrečių dalykų. Arba, tai kas visgi yra tas astrologijos objektas. Ateitis? Dangiškūjų kūno poveikis čakroms? O čakras kaip įrodyti ir rasti? Kas čia per išradimas?
http://astrologynewsservice.com/articles/support-for-astrology-from-the-carlson-double-blind-experiment/
Jei kuo nors abejojate, tai čia plačiau.
Kalbant tiesiai šviesiai, nemanau, kad astrologija yra mokslas griežta to termino prasme. Nemanau, kad astrologams reikia labai norėti būti „mokslininkais“, nors tai, be abejo, yra rimtas, turintis teisę gyvuoti pagarboje, dalykas.
Tai va ir klausiu -- pati skaitėte publikacijas ar tik perpasakojate astrologų naujienas?
Nelabai suprantu, kuo tai, skaičiau ar neskaičiau, ką nors keičia? Skaičiau ir, maža to, net žinau, kas iš astrologų jame dalyvavo. Žinau, kodėl kai kas nepavyko, o kai kas pavyko labai gerai. Bet Jūsų tonas „perpasakojate astrologų naujienas“ yra kiek arogantiškas. Jei turėsite daugiau klausimų, rašykite man e-mail, pasistengsiu atsakyti.
Pirma užtikrintai rašote:
„nieko bendro su realybe neturintis mitas“,
„Iš tiesų tų bandymų buvo vos keletas ir visi jie turėjo rimtų trūkumų“,
„įrodė, jog pirminės išvados buvo klaidingos“.
Bet va paklausiau apie pirminius šaltinius -- ir pššš, išėjo oras iš baliono. Kaip ir maniau, tyrimais nė nesidomėjote -- pasirankiojote naujienų pranešimų ir tikite jais, kaip sektantas savo guru.
Tokios diskusijos man visada primena R. Feynman’o išsakytą kalbą -- http://neurotheory.columbia.edu/~ken/cargo_cult.html apie krovinių kultą (taip pat yra ir wiki straipsnis https://en.wikipedia.org/wiki/Cargo_cult_science). Perskaitykite šią kalbą ir pamastykite apie savo, bei žmonių, kurių straipsnius skaitote, integralumą moksle ir mokslinio metodo laikymąsi. Na, ir jeigu perskaičius, tekstas neprivers jūsų nė kiek susimastyti -- belieka užsidėti kokosines ausines ir laukti atskrendančių dangaus kūnų.
sveika, gal galėtum kaip galima plačiau parašyti apie gydytojo rezidento darbo dieną, kaip ji atrodo, kaip ruošiesi budėjimams, kiek budi… kaip atrodo tas rezidento gyvenimas? ar būna kažkokių atsiskaitymų, kaip kad studijų metu? ar daug streso? ir apskritai- ar rezidentas gali atsikvėpti po studijų, ar rezidentūra tokia pat sunki?
Į šį klausimą atsakyti neįmanoma, nes kiekviena rezidentūra labai skirtinga, o galima pasirinkti virš 40 (?) skirtingų studijų programų. Be to dar tarpusavyje skiriasi ciklai, ar jų atlikimo bazės.
Su studijomis lyginti irgi sudėtinga, nes iš principo tai darbas. Dažniausi prasideda 7-8 ryte, o gali prasidėta ir bet kada po pietų. Trunka 7 val. per dieną, bet bus koks vienas budėjimas per savaitę-mėnesį, bet irgi, priklausomai nuo ciklo ir pačios rezidentūros. Ir apskritai, tavi darbo sunkumą lemia pacientų srautas, nėra pacientų, nėra darbo. Vieną dieną išvis neturėjau nei vieno paciento, tai gydytoja išleido ruoštis atsiskaitymui,
Atsiskaitymai kaip universitete irgi priklausys nuo to, su kuo dirbi, ar kokioje įstaigoje.
Streso? Man iš prigimties darbas mažai streso kelia. Daugiau stero patiriu bendraudama su gydytojais, nei su pacientais. Taigi, vėl neturiu ką atsakyti. :)
O jei ne paslaptis, kiek gauna rezidentas atskaičius visus mokesčius atlyginimo?(„į rankas“) jaunesnysis ?
Maždaug €290.