Vakar buvo pirmasis mūsų, šeimos medicinos rezidentų, seminaras. Viskas praėjo labai greitai, buvo praktiška, informatyvu ir nuobodžiai normalu. T.y. jokio išsidirbinėjimo, grasinimo sankcijomis tiems, kas negalėjo atvykti iš kitų miestų, barimo už vėlavimą ir aiškinimo, koks blogas dalykas yra dalintis seminarų medžiaga. Dėl seminaro teko pora valandų anksčiau išeiti iš darbo.

O tuo metu skyriuje praleidau performansą, kur pacientė aiškino, kaip niekas ja nesirūpina, niekas jos neinformuoja, kad ji nieko nežino, kaip pas ją neateina gydytojas ir panašiai. Būtų gal ir suprantama, jei ne faktas, kad aš jos rezidentė ir pas ją ateidavau ir po daugiau nei tris kartus per dieną į palatą, viską išaiškindavau, bendraudavau turbūt daugiausiai iš visų šiuo metu turimų pacientų ir panašiai. Viskas buvo kaip ir labai gerai, padariau visus darbus už savo gydytoją, ir jai nebereikėjo eiti į palatą. Dar pas ją ateidavo chirurgas, daręs procedūrą, kuriai buvo paguldyta, kelis kartus ėjo, prieš, ir po. Pacientė stebėjosi, kad jis toks jaunas, o jau profesorius. Jaunas, yeah right. Konflikto esmė, kad ją per mažai lankė palatos gydytoja. Galios santykis ne tas. Nepaisant to, kad iš gydytojos neišgirdo nieko, ko nebūtų girdėjusi iš manęs (nes kamon, esminius dalykus dėl tyrimo ar gydymo taktikos tiesiog retransliuoju), nusiramino tik tada, kai pamatė savo gydytoją. Vakar dar nuėjau pravizituoti palatų viena, tuo matyt irgi užsitraukusi minimos pacientės nemalonę.

Pasiskolinta iš Geležinės lapės

Šis atvejis nebuvo labai originalus, išskirtinis ar netikėtas. Žmonės nepasitiki rezidentais. Tokia jų teisė. Kaip ir rašyti komentarus po populiarių portalų straipsniais, keiti „pinigais aptekusią“ valdžią, garinti actą, vaikant chemtreilus ir panašiai. Ir iš tiesų, kaip galima pasitikėti kažkuo, kas yra jauno, galbūt dar spuoguoto ir neraukšlėto veido, o prieš „gydytoja/-s“ pasako kažkokį neaiškų žodį, panašų į tą, kuriuo vadinamas iš rusų kalbos pažodžiui išverstas neva juokingas serialas per kažkurią televiziją. Pažiūrėjusi tą serialą never again in my life nebenorėčiau susidurti su medikais. Bet jis toks apgailėtinas, kad nemanau, jog turės kokią reikšmingesnę įtaką viešajai opinijai apie medikus, jų tarpe rezidentus. Bet kadangi yra žinoma, kad žmonės bijo tik mirties ir nežinomybės (o tai praktiškai tas pats) įvairiomis to formomis, tai bijo ir rezidentų.

Dabar trumpai paaiškinsiu rezidento veikimo mechanizmą.

Yra jaunas vietoje ir savyje sunkiai besiorientuojantis jaunuolis ar jaunuolė (kartais ir nebejaunuoliai, bet tiek to su tomis išimtimis). Šioje fazėje jie nieko nedaro, o bando susiprasti kas su jais atsitiko. Procesą pagreitina šalia esantis prižiūrintis gydytojas, kitų rezidentų gydytojai, skyriaus vedėja/-as, slaugytojos, vyresni rezidentai ir kita masė žmonių. Pats rezidentas veikti gali tik kitų gydytojų priežiūroje. Taigi, jei jūs esate ligoninėje, ir pas jus ateina tokia jauna aukšta mergina ilgais rudais plaukais, baltu chalatu ir plačia šypsena, prisistato esanti Emilija ir pasakoja kaip būsite gydomas, kokius tyrimus ir kada darys, tai žinokite: 1) gal gydymą ir pati sugalvojo, bet praneša jums tik po to, kai gavo savo gydytojo/-s pritarimą ir korekcijas. 2) kaip tirti irgi panašiai. Bet dar atėjo atsiklausti ar jūs sutinkate. Taip, jūs sutinkate, nes neturite iš ko rinktis. Na, bet vis tiek. 3) Vaistai bus, kai slaugės atneš, tyrimams slaugės užrašė, bus kai jus iškvies. Iki tol greičiausiai iš jūsų bus surinka anamnezė ir atliktas fizinis ištyrimas  (liaudiškai vadinama pasikalbėjimu), bet šita dalis praktiškai niekada nesukelia pasipiktinimo. na nebent guli koks mandras buhajus, kuriam vieni ligoninės darbuotojai prastesni už kitus, t.y. už visus, kurie nėra vyriškos lyties su profesoriaus titulu.

Dar rezidentai labai daug rašo. Tai yra, viską rašo. Tai tokios pigiai apmokamos sekretorės. Po tuo ką parašo padeda elektroninį parašą. Bet dar reikia tą dokumentą atsispausdinti, kad tikras gydytojas uždėtų tikrą antspaudą ir tikrą parašą. Taigi, viskas, ką parašo rezidentas būna perskaitoma ir patikrinama. Nebent tai yra būtinoji pagalba, t.y. žmogus miršta. Tada viskas, ką padaro ir parašo rezidentas galioja ir yra teisinga.

Su įrašu nieko bendro neturintis 1926 m. paveikslas

Taigi, sutrumpinsiu ir pasikartosiu. Visus rezidento veiksmus kontroliuoja prižiūrintis gydytojas, jei jo šalia nėra, tai bet kuris kitas gydytojas. Viskas, ką ištransliuoja pacientui rezidentas, būtent yra transliacija, o ne paties rezidento išmislai. Vienais atvejais tai bus tai, ką pasakė konkretus palatos gydytojas, kitais atvejais bus universitete, kongresuose, konferencijose, straipsniuose ar kitur išmokti dalykai.

O kaip yra su operacijomis ar kitomis fizinėmis intervencijomis? Rezidentai yra nedrąsūs ir atsargūs. :)

Ai, beje, rezidentais mes vadinamės tik ten, kur mūsų pasirinkta/paskirta rezidentūros bazė. Visur kitur dirbdami esame medicinos gydytojai.