Klausiau podcastų, viename iš jų nagrinėja studiją, tai, kad važiavimas į darbą sumažina širdies ligų riziką. Ką čia nagrinėti, juk tas pats, kas nagrinėti, ar turtas turi teigiamos įtakos sveikatai – taip turi. Kritikuodamas, kad čia viso labo stebėjimo tyrimas, vis pamini dviratį, kaip prabangą, kad jei gali sau leisti dviratį, tai vadinasi dirbi darbą ir gyveni geroje vietoje ir esi pakankamai turtingas, kad galetum nusipirkti dviratį, kad nereiktėtų į darbą važinėti automobiliu. Podcastas, žinoma, amerikietiškas. Žodžiu, kadminančjų į darbą sveikata geresnė, dar nieko nereiškia, nes per mažai įrodymų, nes gal ne dėl paties judėjimo taip. Visiškai sutinku, stebėjimo tyrimai neprilygsta dvigubai akliems kontoliuojamas tyrimas.

Kitame podcaste, viena iš temų buvo apie tai, kad kalorijų skaičiavimo metodas visiškai neefektyvus mažinant svorį, nes apie kalorijas mąstome neteisingai. Kalorija yra energijos matas, ir tuo grindžiama, kad norint sulieknėt pakanka mažiau kalorijų reikia suvalgyti, nei sudeginama. Problema ta, kad kalorija nieko nepasako apie maisto kokybę ir kaip organizas į jį reguos. Dar didesnė problema, kad apskaičiavimai yra netikslūs, tiek kiek jų produktuose, tiek skaičiuojant kiek jų išeikvojama. Skaičiai nurodyti ant pakuočių gali būti su didesne nei 10% paklaida. Ir apskritai, antsvoris ir nutukimas didele dalimi yra emocinis dalykas. Pašnekovas pateikia receptą, kaip sulieknėti:

1. Valgyti maistą, o ne produktus: daržovės, vaisiai, grūdai, žuvis mėsa, vietoje perdirbtų produktų, tokių kaip duona, dešros, ir visokie pusgaminiai.
2. Valgyti tik tada kai esi alkanas ir nevalgyti, kai nesi. Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, bet dažnai valgymas yra socialinė veikla ir kartais nemokame su žmonėmis kalbėtis nekramtydami.
3. Low fat dažniausiai reikš, kad riebalai yra pakeisti cukrumi, tad nesižavėti etiketėmis ir apskritai nevalgyti priedėtinio cukraus. Pavyzdžiui vietoje saldžių gėrimų rinktis vandenį.

Jei skaitėtė Harari knygą Sapiens, tai žinote, kad žmogus nukonkuravo kitų rūšių žmones ir gyvūnus, nes moka fantazuoti. Ir ne tik moka, bet daro tai be atvangos, didžiają laiko dalį praleisdamas savo fantazijose. Fantazuoja, ar sveika judėti, fantazuoja, ar geriau skaičiuoti kalorijas, ar valgyti maistą kokį tik užsimanai (jei tai maistas, o ne koldūnai ir sasyskos). Kita mintis likusi iš tos knygos, tai kaip ilgai žmonės buvo klajokliai, kad agrarinis gyvenimo būdas yra sąlyginai trumpas rūšies kontekste, o dar trumpesnis miestietiškas gyvenimo būdas. Lietuvoje trečios-ketvirtos kartos miestietis veikiau išimtis, nei taisyklė.

Kai man pasidaro sunku pasirinkti, imu galvoti apie žmogų kaip apie rūšį, kaip apie gyvūną, biologinę būtybę. Vienas Santaros klinikų kardiologas per penkiaminutę yra pasakęs, kad žmonės veikia netinkamais eksploataciniais režimais. Galvoju, tai koks režimas yra tinkamas. Turbūt daug judėti, mažai valgyti, daugiausiai to, ką randi, bendrauti su gentainiais, žaisti, mylėtis, kariauti dėl teritorijos, pasakoti istorijas, klausytis istorijų, planuoti, galvoti apie pasėkmes ir neurotizuotis.

Kartais man atrodo, kad didysis mokslas, ypač medicinos, per daug pasimeta smulmenose ir mechanizmuose ir tada mes nematome žmogaus kaip individo. Ir mes taip įpratę gyventi savo galvose, kad pamirštame savo gyvūniškąją, kūniškąją prigimtį.

Juvenalis savo poemoje rašė, kad reikia melstis, kad sveikame kūne būtų sveika siela (kažkodėl išpopuliarėjo apkarpyta šios sentencijos versija, kuri viską keičia). Gegužės 17 yra pasaulinė Hipertenzijos diena, ligos, nuo kurios komplikacijų miršta daugiau kaip pusė tautiečių. Tai liga, kurią gali a kontroliuoti ar atitolinti gyvenimo būdu. Pirmiausia mylint save, įsiklausant į savo mintis ir jausmus, įprasminant savo buvimą, maldos ar meditacijos pagalba, o paskui bus lengviau ir judėti, ir sveikiau maitintis.