Mano draugė ne taip seniai susirgo* vėjaraupiais. „Mano draugė“ reiškia, kad tai suaugusi pilnametė moteris, neturinti vaikų ir šiaip beveik jokio kontakto su vaikais. Bet štai ėmė ir susirgo. Na, čia nėra labai ypatingas atvejis, nes ji nesirgusi niekada anksčiau, ar bent neatsimena, kad būtų sirgusi. Studijų metais vėjaraupiais persirgo dar keli mano kursiokai, daugiausiai iškritusių buvo po vaikų infekcinių ligų ciklo. Kur kas įdomesni tie atvejai, kai kolegos susirgdavo pakartotine vėjaraupių infekcija, nors buvo sirgę vaikystėje. Iki ketvirto kurso, kai mokėmės infekcines ligas, ir aš tikėjau mitu, kad jei kartą persergi, tai imunitetas būna visam gyvenimui. You wish. Ir nagrinėjome atvejį iš medicininio žurnalo, kur žmogus antrą kartą užsikrėtė vėjaraupiais ir atrodė wow, kol pažįstamiems žmonėms taip neatsitiko. „Pažįstami žmonės“, žinoma, nėra rodiklis, kaip kaimynas nėra ir neturėtų būti sveikatos autoritetas, bet tai yra susidūrimas su atveju, kuris yra vaizdinga ir įsimintina iliustracija, o statistiniai vienas iš n labiau padeda atkreipti dėmesį į tą vieną.
Vėjaraupiai – ūmi virusinė infekcija, sukeliama Varicela zooster viruso (3 herpes virusas – ŽHV (žmogaus herpes virusas) 3 ), kuris priklauso Herperviridae šeimai. Tos šeimos virusai sukelia lūpų irba lytinių organų gleivinių pūslelines (ŽHV 1 ir 2), liaudyje vadinamas tiesiog herpesu. Taip šiai šeimai priklauso Epstein-Barr (ŽHV 4), sukeliantis infekcinę mononukleozę – t.y. limfmazgių padidėjimą įvairiose kūno vietose, faringotonzilitą, t.y. gerklės perštėjimą, kosulį, ir netipiškų leukocitų atsiradimą bei formulės nuokrypius. Citomegalo virusą (CMV, ŽHV 5), kuris taip pat sukelia mononukleozę su faringotonzilitu, bet pavojingiausia įgimta infekcija arba esant rimtam imunodeficitui, tokiam kaip AIDS arba įgytam gydant imunosupresantais. Dažniausiai vėjaraupiais serga 5-9 metų vaikai, bet gali sirgti bet kas, bet kokio amžiaus žmonės nuo gimimo iki senatvės. Toks sirgimo amžius yra dėl ligos išplitimo vaikų kolektyvuose. Dauguma žmonių (knygose rašo 90%) vėjaraupiais perserga iki 15 m. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą. Pūslelėse esantis skystis irgi užkrečiamas. Galima užsikrėsti žaidžiant su sergančio vaiko žaislais, slaugant vaiką, visuomeniniame transporte, poliklinikoje ar bet kur. Labai pavojingas virusas nėščioms moterims, ypač toms, kurios turi vaikų, einančių į vaikų darželius. Nors dėl dalinai išlikusio imuniteto pati ir nepajustų simptomų, bet vaisius gali susirgti. Bet šiaip nėštumas yra tam tikra imunosupresinė būklė (nes gi 40 savaičių reikia nešiotis svetimą genetinę medžiagą), tai rizika pačiai motinai susirgti irgi išlieka. Nebent bus pasiskiepijusi. Nuo kontakto iki susirgimo praeina 15-21 diena. Užkrėsti kitus žmones galima nuo bėrimų pradžios ir praėjus dar 4-5 dienoms po paskutinio bėrimo atsiradimo. Anksčiau, kai žmonės tikėjo, kad briliantinė žaluma gydo pūsleles, lengviau būdavo atskaičiauoti kada ta paskutinė pūslelė atsirado. Iš esmės tik tiek iš jos ir naudos. Dar kai kas mėgsta spiritą. Jis naudingas tik tada, jei norite nunuodyti savo vaiką. Bet greičiausiai nenorite to daryti, tai nenaudokite. Jis labai sausina odą, bet tai nėra gerai. Be to mažiems vaikams gali rezorbuotis į kraują. Sergant vėjaraupiais būdinga tai, kad išbertas visas kūnas, įskaitant gleivines ir plaukuotas kūno dalis. Beria įvairiai – pūslėmis, spuogais, paskui užsideda šašas, kuris nukrenta. Ir, žinoma, niežti. Taip pat būdingi peršalimo, slogos požymiai, limfmazgių padidėjimas. Gydymas įprastu atveju, t.y. kai serga mažas vaikas, bėrimų yra gana saikingai ir miegoti netrukdo, yra paprastas simptominis, pavyzdžiui, nukirpti nagus, kad nesusidraskytų, dezinfekciniai tepalai odai, greitinantys gijimą, mažinantys niežulį vaistai, daug šiltų skysčių ir panašiai. Jei viskas gerai, pasveikstama per 4-10 dienų. Kas nėra gerai, kad tas dienas tenka slaugyti vaiką ir neiti į darbą, taip pat vaiko niekur negalima išleisti, reikia turėti kuo mažiau kontakto su aplinka, kad neužkrėstum kitų. Na, o jei serga vyresnis žmogus, tada nukenčia pamokos/paskaitos/darbas. Jei abejojate, ar esate sirgęs vėjaraupiais, infekcinių ligų ligoninėse ar skiepais užsiimančiose įstaigose galima atlikti imunoglobulino G tyrimą, kuris parodys, ar yra susidaręs ilgalaikis imunitetas. Šį tyrimą galima atlikti ir po skiepų, norint sužinoti, ar susidarė imunitetas ir ar vis dar galioja.
Kodėl reikia skiepytis, bet ne visi tai daro?
Atmetus tą dalį, kur tingiu; neturiu pinigų; neturiu laiko; o ką, taip galima?, įrašykite savo… yra aktyvus neišmanymas**, rėmimasis gandais ir sąmokslo teorijomis. O sąmokslo teorijas ir gandus galima paskleisti absoliučiai apie viską, tereikia sukurti dramatišką pasakojimą iš selektyvių sudėliotų faktų ir aplink faktus pripūsti burbulų iš oro, arba paprasčiausio vandens.
Nodaj!!!1!
Būtent apie vandenį yra mano mėgstamiausia sąmokslo teorija. Ji labai išpopuliarėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai vienas moksleivis science projekte apie patiklumą prikėlė seną siaubo pasaką apie siaubingą cheminę medžiagą DHMO. (DHMO iššifruojama kaip dihydrogen monoxide, arba lietuviškai dihidrovandenilio monoksidas.) Viskas prasidėjo nuo 1983 metais viename JAV žurnalų balandžio pirmąją paskelbtos žinutės vieno JAV miesto savaitraštyje, apie tai, kaip paslaptinga medžiaga DHMO aptikta Mičigano miesto vamzdyne. Ir toliau skiedalai apie jos poveikį aplinkai, klimatui ir žmonių sveikatai. Na, pavyzdžiui, įkvėpus net nedidelius jos kiekius galima uždusti, jos pėdsakų rasta visų sirgusiųjų vėžiu audiniuose. Visi žmonės, vykdę teroro aktus, yra vartoję DHMO. Ji sukelia dirvos eroziją, yra pagrindinis rūgščiųjų lietų komponentas, ir t.t. Daugiau galite paskaityti DHMO aktyvistų puslapyje. Ar jaučiate, kaip baisu? Jų dizainas turbomegaosom, vien dėl to verta pasižiūrėti į tą puslapį. Mane žavi kaip visokie sąmokslinčiai, tautniekiai ir šiaip rėksniai geba išnaudoti paryškintus ir spalvotus šriftus.
Man labai patinka viskas susiję su ta sąmokslo teorija: rėksmingumas, faktų parinkimo tendencingumas ir dėstymas. Bet svarbiausia, kad tie faktai teisingi. Problema yra ne jų izoliuotame tikslume, o aplinkybėse. Pavyzdžiui vakcinų priešininkai baugina žmones skleisdami, kad vakcinose yra sunkiųjų metalų. Nu, yra, tai ką, nebesiskiepyti? Reikalas tas, kad nuodus nuo ne nuodų skiria tik dozės, mano mėgstamas toksikologijos dėstytojas Robertas Badaras nuolat cituodavo Paracelso citatą, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Ir negali nesutikti. O kalbant apie sunkiuosius metalus, tai jie net nėra savo laisvame pavidale, o junginiuose, sudarydami druskas, kurių cheminės savybės skirsis nuo pavienio metalo. Ir apskritai, dėl tų metalų labiau bijočiau gyventi kokiame nors lofte, vynioti foliją ant galvos ar valgyti po penkis kilogramus tuno aliejuje kasdien.
12 mln. amerikiečių tiki driežažmogių valdžia. Why not?
Panašia logika. kaip DHMO aktyvistai*** remiasi vakcinacijos priešininkai: išrenka jiems patinkančius skandalingus “faktus”, kurie net neturi būti teisingi, pavyzdžiui apie tai, kaip vakcinos sukelia autizmą, visiškai atmesdami normalius įrodymus gyvena savo pasakų pasaulyje, sudarytame iš pavienių arba itin dramatiškų atvejų, lyg tai būtų dėsninga. Vakcinos paremtos tuo, kad jų nauda didesnė už galimą žalą ir tuo, kad ligų sukeliama žala didesnė už vakcinų. Tai va, jei skiepytis nuo vėjaraupių neaktualu, tai dar galite suspėti pasiskiepyti nuo gripo. Aš jau tai padariau.
_____
* Draugė pasveiko.
** Aktyvus neišmanymas yra aktyvus žinių atmetimas ir priešinimasis joms, gyvenimas savo tamsiame urve, nes taip patogiau, o iš jo išlįsi kainuotų per daug pastangų.
*** Kai pirmą kartą pamačiau, galvojau, kad čia toks akivaizdus feikas, kad tikrai nebus daug lengvatikių. Kur jau, net lietuviškame facebooke ėjo žinia iš serijos “Platinam!!1!1!1”.
…jų nauda (…) didesnė už galimą žalą ir tuo, kad ligų sukeliama žala (…) didesnė …
vietoje (…) JŪS praleidote žodį STATISTIŠKAI ;-)
labas :) perskaičiau visą tavo senesnį ir dabartinį blogą. Labai įdomu, nes pati mokysiuos medicinos nuo kitų metų. Turiu porą klausimų :) kaip pirmam kurse su chemija ir fizika? chemija atrodo labai baisus dalykas ;o. nesugebėjau jos išmokti mokykloje, ir egzamino nelaikiau, todėl neįsivaizduoju, kas bus univere. fizikos nesimokiau išvis, nuo 11kl. ar labai daug reikalauja iš tų dalykų, daug kas neišlaiko? įsivaizduoju, bus be galo sunku „nuo nulio“ mokytis, o ir nėra tai dalykai, kuriuos galima iškalt..
Ką aš žinau, ar tau bus sunku. :)
Mokykloje fizika sunku, nes uždavinius spręsti reikia, tai universitete nereikia, reikia suprasti dėsnius. Bet jei nori suprasti, kaip veikia žmogus ir jį supanti aplinka, nesunku bus ir chemiją su fiziką suprasti, o jei labai bijai šitų dalykų, tai čia lengvoji dalis, tai gal išvis neverta prasidėti su medicina.
o man šiandien atsinaujino „pūslelinė“, o mano virtualus šeimos daktaras tyyyyliii… ;-)
o del tu vejaraupiu idomu. Vienas is JAV atvykes destytojas pasakojo,kad kaip tik,kai koks vaikas suserga, pas ji namuose organizuoja chicken pox party :D atsiveda nesirgusius vaikus uzkresti tam, kad persirgtu vaikystej,ir veliau del to nekiltu problemu :)
Lietuvoje irgi taip daro. Nes atseit tada nebeserga vėjaraupiais.
Bet vėliau serga juostinėm pūslelinėmis. Ir labai dažnai. Pavyzdžiui šią žiemą mačiau kur kas daugiau žmonių su juostine pūsleline nei su gripu. Visi vaikystėje persirgę vėjaraupiais, beveik visi to amžiaus, kai dar nebuvo skiepo. Ir dauguma jaučia milžinišką skausmą ir diskomfortą, kurį mažina tik brangūs sunkūs vaistai.
Atgalinis pranešimas: Kam naudinga homeopatija | Aš daktaras, aš žinau
Mes pataikėme perskaityti įrašą, kai mūsų vienas iš vaikų ką tik persirgo vėjaraupiais. Ir.. negalėčiau teigti, kad yra tik vienas teisingas kelias -- skiepytis..
Gyvenimas nėra toks paprastas tik juoda ir balta.. Daug kas priklauso nuo žmogaus, jo organizmo.. Ir vienareikšmiško atsakymo tinkamo visiems šioje srityje niekada nebus.
Mes ketinome skiepyti vaikus. Tiesa, ne tokius mažus, kaip rekomenduojama, o penkiamečius. Penkiamečius dėl to, kad imunitetas jau stipresnis, dėl to, kad skiepų jau mažiau ir pan. Tiesa, nespėjome, nes skiepijomės ir nuo erkinio encefalito, po kurio patarė palaukti porą mėnesių iki vasaros.
Susirgo. Be jokio žinomo kontakto su vėjaraupiais. Mūsų didžiai laimei sirgo labai lengvai, ir sunkumų nepajutome. Su vaikais 7 dienos namuose yra labiau kasdienybė, nei trukdis.. Jie serga kuo nors nuolat..
Jei imunitetas bus toks, kad juostinė pūslelinė neišlįs iki gyvenimo pabaigos -- manau tai bus mūsų vaiko laimėjimas.
Skiepai apsaugo trumpai, dešimtmetį. Tai per gyvenimą reiktų skiepytis mažiausiai 10 kartų, sekti grafikus, pergyventi skiepo pabaigoje, ar tikrai imunitetas dar vis stiprus.. Po skiepo reikia pabūti ramiai irgi.. Tai finale per gyvenimą gali susidaryti daugiau nei 7-10 dienų iškritimo nuo normalios veiklos.. O kai kurie dar ir suserga vėjaraupiais po skiepo.. Kažkokia kitokia jų forma.. Gal ir neužkrečiama, bet taip būna..
Taip kad sprendimas turi būti priimtas kiekvienu konkrečiu atveju.. Atsižvelgiant į turimas žinias, istoriją ir kt.
Man dar labai užkliuvo dalis apie vėjaraupių užkrečiamumą. Mes kaip tik skaitėme, kad aplinkoje virusas iš karto žūsta, neišlieka ant žaislų, daiktų, drabužių. Ir gali būti perduodamas tik oru arba vėju, nuo to ir pavadinimas.. ;)
Nuo kontakto iki susirgimo praeina 10-21 diena.. Užkrėsti galima tol, kol visos pūslytės nepavirsta šašiukais. O tai gali būti ir per porą dienų, nebūtinai 4-5 nuo paskutinio bėrimo.. O ir izoliuoti būtina tik nuo bėrimo gausumo, kai kur su mažiau nei 30 spuogų net priima į darželius..
Ir šiaip iš mūsų patirties šiais laikais sirgti vėjaraupiais yra kiek lengviau nei senovėje dėl tepalų gausybės (simptomams malšinti) iki antivirusinių vaistų, kurie kai kada veiksmingi.. Ir maisto, kur dabar net ir žiemą gauname vaisių bei daržovių.. Žinoma, tai tinka ne visiems..
Ir va čia dar kartą pasikartosiu.. Svarbu kuo teisingiau įvertinti savo, savo vaiko galimybes ir imtis tinkamiausių priemonių būtent tam atvejui.. Ne visada tai įmanoma.. ;)
Atgalinis pranešimas: Kaip rašyti, kad skaitytų(si) | Aš daktaras, aš žinau