Disclaimer: tai yra tik patariamojo pobūdžio straipsnis iš serijos skaičiau internete. Nes ir skaitote internete. Jis netinka savityrai ar savigydai. Jei kyla dvejonių dėl sveikatos, geriau kreiptis į gydytoją.
Lauke šalta, viduje šilta, mašinoje karšta, troleibusuose šalta, jei lauke ilgiau tenka pavaikščioti, tada sušyli, būna po visais tais sluoksniais netgi karšta, ir t.t. Puikios sąlygos peršalti. Ypač jei tenka būti ten, kur daug žmonių (viešasis transportas, prekybos centrai, atviri biurai, …) sąlygos dar geresnės. Apskritai, tai susirgimą sukelia buvimas ne lauke, o viduje – nes viduje palankesnės sąlygos su kitais žmonėmis keistis virusais (Dėl to šiltuosiuose kraštuose tie patys peršalimai būna liūčių sezono metu). Drąsiai galima leisti vaikus į lauką ir eiti patiems. Tik reikia adekvačiai apsirengti, t.y. ne per šiltai ir ne per plonai. Atėjus neskubėti visko nusirengti, o po truputį leisti atvėsti. Prieš išeinant į lauką ilgiau pabūti laiptinėje.
Yra ir daugiau teorijų, kodėl šaltis sukelia susirgimus. Viena jų apie vitamino D trūkumą – nes D vitaminas iš tikrųjų yra hormonas, reguliuojantis daugybę organizmo funkcijų, tarp jų imuninį atsaką. Vitamino D receptorių yra ir prostatoje, krūtyse, storojoje žarnoje, smegenyse, imuninės sistemos ląstelėse ir kitur (pvz. trūkumas gali būti susijęs su minėtų organų onkologinėmis ligomis). Dabar tiriama kaip D vitaminas veikia įvairias infekcines ligas, arba kaip prevencinė priemonė. Bent jau nuo A tipo gripo* tai tikrai apsaugo.
Peršalimui būdingi vienas arba keli iš šių simptomų:
- sloga
- čiaudulys
- kosulys
- akių ašarojimas
- gerklės skausmas, niežulys, diskomfortas
- nestiprus karščiavimas (iki 38°C)
- bendras silpnumas
- nestiprūs ar vidutiniai raumenų ir galvos skausmai
Tokie simptomai gali tęstis nuo kelių iki keliolikos dienų. Pasveikus (sausas) kosulys gali laikytis iki 8 savaičių, tai irgi normalu.
Kada kreiptis į gydytoją, o nežaisti namie
Suaugusiems atsiranda karščiavimas virš 39,4°C, labai susitiprėja bendras silpnumas, yra stirus gyventi trikdantis nuovargis. Jeigu atkosima nemalonaus skonio, kvapo ir stiprios spalvos (gelsvos, žalsvos, rudos, su krauju) skreplių. Kai atsiranda veido aplinkui sinusus skausmas kartu su nosies užburkimu. Kai atsiranda stiprus matomas ir skausmingas patinimas kakle.
Vaikams: kūdikiams virš 38°, vyresniems vaikams jei labai šokinėja ir laikosi virš 40°. Jei vaikas iki 2 metų, karščiuoja ilgiau kaip 24 val, o jei vyresnis – ilgiau kaip 2 dienas (bet jei vaikas aktyvus, žaidžia, turi apetitą dar nebūtina vesti pas gydytojus). Kai atsiranda dehidratacijos požymiai: šlapinasi rečiau, nei įprasta. Kai negeria skysčių, nebevalgo. Kai vaikas nustoja žaisti, domėtis aplinka, tampa vangus. Kai kelis kartus vemia, viduriuoja. Kai skundžiasi pilvo, galvos skausmai. Kai kaklas tampa įtempta, neprilenkia smakro prie krūtinės. Kai dažnai verkia. kai skauda ausį. Kai atkakliai kosėja.
Bet jei nerimą keliančią simptomų nėra, galima įtarti virusinę infekciją, nuo kurios specifinių vaistų nėra. Taigi, ar su gydytojo, be gydytojo konsultacijos, gydymas bus namų sąlygomis, su namie ar vaistinėje prieinamomis priemonėmis.
Kaip palengvinti simptomus
Pirmiausia, išaiškinkite kuris simptomas vargina labiausiai ir kuris stipriausiai išreikštas. Pavyzdžiui kosulys paprasto peršalimo metu dažniausiai bus dėl užpakalinio nosies varvėjimo arba gerklės dirginimo, o ne „iš plaučių“. Silpnumas, galvos skausmas greičiausiai bus dėl užsikimšusios nosies ir sunkumo prakvėpuoti. Arba dėl neaukštos temperatūros.
Bet kuriuo atveju, nėra jokių stebuklingų vaistų, o visiems simptomams lengvinti yra tik vienas būdas, na, gerai, du: ramybė ir šilti skysčiai. Išgeriate vieną puodelį arbatos, einate gerti kito. Deja, tai viskas, kad ir kaip nuobodu. Arbata neturi būti karšta, tik šilta. Jei dedate citriną, nes tikite jos vitaminais, tai dėkite kai praaušta, nes verdantis vanduo nužudys viską. Tas pats su medumi.
Jei yra nosies užsikimšimas arba varvėjimas, ją būtina pūsti, tol kol nuo šnypštimo atsiras pleiskanojimas aplinkui nosį. tada patepkite kremu, bet toliau pūskite nosį. Traukimas į save gali būti ta priežastis kodėl užsilaiko kosulys, yra gerklės dirginimas, arba dėl blogiau valosi sinusai. Maži vaikai nemoka gerai pūsti nosies, todėl ją reikia atsiurbti, su daiktu panašiu į pavaizduotą nuotraukoje. Prieš tai galima praplauti jūros druskos purškalu. Apskritai plovimas iki 6 kartų per dieną druskos tirpalu geriau už visokius nosies lašus.
Yra tokie vaistai vadinami dekongestantais – tai nosies gleiviną sutraukiantys lašai. Vaikams jų skirti nereikėtų, nes poveikis mažas, o žalos pridaryti gali. Suaugusiems galima vartoti iki penkių dienų. Tai kraujagysles veikiantys vaistai, bet kraujagyslės greitai pripranta, tai vaisto koncentraciją reikia vis didinti, o paskui be vaisto išvis neįmanoma prakvėpuoti. Kitaip tariant nosis tampa narkomanė. Garų inhaliacijos irgi turi abejotiną poveikį. Kai kurie sako, kad padeda, bet pvz. Pediatrijos vadovas (tokia knyga medikams) rašo, kad šilti garai sudaro puikią terpę daugintis virusams.
Gerklės skausmą mažina šilti skysčiai. Jei skausmas nestiprus, labiau kaip niežulys, tiks ilgai čiulpiamos augalinės pastilės (kai kurios gali būti įvardintos kaip maisto papildas). Jei stipresnis pastilės su chlorheksidinu, lidokainu, benzokainu ar visokiais -profenais. Purškalus geriau vartoti švelnesnius, aliejinio pagrindo, augalinius. Su jodo ar vaistų turinčiais skubėti nereikia. Geriau pagargaliuoti šiltu vandeniu su jūros druska.
Susirgus gali kilti noras vartoti reklamuojamus sudėtinius vaistus, visokius coldaflu (išgalvotas pavadinimas). Nemačiau, kad gydytojai patys juos vartotų (nebent kas nors kitas, pvz. farmos atstovai, davė). Pirmiausia, tai labai neekonomiška, taip pat ne visko, ko ten pridėta ir reikia. Pagrindinė tų vaistų sudėtinė dalis yra paracetamolis. Jis mažina skausmą ir uždegimą. Kita dalis – kofeinas, jis mažina silpnumą, mieguistumą ir skausmą, arba pseudoefedrinas, veikiantis stimuliuojančiai. Ir dar vitaminas C, kuris nieko nedaro, nes užpilate verdančiu vandeniu. :D viskas, už tai, priklausomai nuo tablečių/paketėlių kiekio sumokėsite apie 4-9 eurus.
Mažinti temperatūrą vaistais ne visada būtina, ypač jei gerai toleruojama. Netgi nereikia, organizmas pakelia temperatūrą, kad sudarytų geras sąlygas imuniniams atsakui susidaryti, ir padėti kovoti su infekcija. Vaistais vartoti galima, nebent labai skauda galvą, raumenis ar dar kažką. Tokiu atveju suaugusiems tiks paracetamolis, diklofenakas arba ibuprofenas. Vaikams – ibuprofenas (yra ir sirupas). Aspirino vaikams duoti nereikia (nes gali išberti), paracetamolį galima, bet reikia atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir nepadauginti (kad nepažeistų kepenų).
Sirupai nuo kosulio irgi nėra kažkas stebuklingo. Vienuose yra kvėpavimo centrą, dėl ir kosulį, slopinančių medžiagų, tai tų vaikams iki 2 metų duoti negalima, nors ten ir su vaikiškais piešinukais. Suaugusiems vartoti irgi didelės prasmės nėra. Priminsiu, kad kosulys yra apsauginis organizmo refleksas, o ne gamtos priemonė erzinti aplinkinius. Kiti sirupai yra augaliniai. Iš visokių ežiuolių, gebenių, pelargonijų ir panašiai. Efektyvumas smarkiai abejotinas. Pati neperku. rekomenduoju nebent labai labai, nu bet labai norisi kažką vartoti, nes skanu, nes kažkada padėjo ir dėl kitų nemedicininių priežasčių.
Arbatos geriau. Prisipažinsiu, kol kas dar nesu fitoterapijos ir augalų specialistė. Pati peršalusi mėgstu čiobrelių, pipirmėčių, aviečių lapų, šalavijų lapų, liepžiedžių arbatas, arba vandeniu užpiltus svarainių, šaltalankių, juodųjų serbentų nuovirus. Netinka kofeino turintys gėrimai ir alkoholis. Jie skatina dehidrataciją, ir nepadeda organizmui kovoti su uždegimu.
Kitos priemonės greitesniam sveikimui
Vėl pasikartosiu – daug šiltų skysčių: gerti arbatų pavidalu. Įdėjus druskos į vandenį – gargaliuoti ir plauti nosį. Senovės išmintis siūlo žydišką antibiotiką – vištienos sultinio sriubą. Mokslininkams buvo labai įdomu, ar čia babyčių pasakos, ar čia rimtas dalykas, ir nustatė, kad tokia sriuba laikinai veikia priešuždegimiškai, sulėtina neutrofilus (baltojo kraujo ląstelės dalyvaujančios puolime), ir pagreitina nosies gleivinių skystėjimą, apsivalymą.
Ir dar kartosiuos – sergama ne nuo lauko, o nuo buvimo viduje. Todėl reikia patalpas vėdinti, kad miazmas** išpūstų lauk. Virusai ilgiau cirkuliuoja aplinkoje, kai oras yra sausas, o drėgname ore sukimba su oro lašeliais ir greičiau nusėda, pavirsdami į dulkes. Tiesa, bevėdinant labai atšaldyti patalpų irgi nereikia. Manoma, kad dėl šaltyje susitraukiančių nosies ir kvėpavimo takų kraujagyslių, per mažai imuninių ląstelių pasiekia šituos infekcijų vartus, ir taip į organizmą prasprūsta virusai. Be to šaltyje dažniau spazmuoja kvėpavimo takai, dėl ko kosima, čiaudima ir taip toliau platinami mikrobai. Taigi, temperatūra turi būti tokia, kad nosys būtų šiltos.
_________
* Gripo (orthomyxoviridae) virusas yra trijų tipų: A, B ir C. A labiau specifiškas gyvūnams (paukščiams, kiaulėms), bet žmonėms taip pat, be to yra labiausiai užkrečiamas ir labiausiai paplitęs. A tipo virusai turi du peptidus – H (hialuronidazę) ir N (neuraminidazę), pagal kuriuos sudaromi pavadinimai. Pvz. H1N1 (Ispaniškasis gripas, kiaulių gripas), H5N1 (paukščių gripas). B tipas išimtinai specifiškas žmonėms, bet nėra toks dažnas. C yra gana retas, dažniausiai serga šunys, kiaulės ir žmonės. Vakcinos dažniausiai būna nuo A ir B tipo gripo virusų, brangesnės nuo visų trijų.
** Miazmos yra senovinis terminas, kol dar nieko nebuvo žinoma apie virusus ir bakerijas. Iš senovės graikų kalbos išvertus tai reiškia nešvarumus, blogą orą. Tikėta, kad miazmos užteršia sielą, dėl to žmonės suserga. Miazmos sietos su maro, šiltinių, choleros, chalamidijų epidemijos, neva tai sergantys ar pūnantys kūnai teršia orą, o blogas oras ir sargdina.
Ačiū už gerą, informatyvų straipsnį. Tik mane (ir ne tik mane) nuolat glumina virusinių ligų vadinimas peršalimo ligomis. Taip, tai vertimas iš „cold“, bet problema tame, kad daugelis žmonių vis dar tiki, kad čia peršalimas ir yra pagrindinis kaltininkas. Virusinėmis pavadinę tas ligas būtume tikslesni, ypač kai susergame vasarą (o tai irgi atsitinka).
Taip, peršalimas nėra visiškai tikslus terminas, bet visiems iškart aišku, apie ką kalbama. Nes ŽIV, poliomielitas, hepatitas ar panašiai irgi virusinės infekcijos, tiesiog tas terminas per platus.
Rašydama apie tropikus, kai tenykščiai serga per lietus šiomis ligomis, svarsčiau kaip jie tai vadina.
Tai va, tokia ir bėda, kad visiems aišku. Ir žmonės užuot stengęsi neužsikrėsti ir neužkrėsti kitų, stengiasi neperšalti. Gal čia VLKK galėtų ką nors pasiūlyti. Tik nepriimkite asmeniškai, terminas juk ne jūsų sugalvotas. Ačiū, kad rašote.
Ačiū už puikų straipsnį!
O nuo kokios temperatūros jau reikėtų mažinti ją vaistais?
Rekomenduojama, kai pakyla daugiau kaip 38,6°C.
Labadiena. Ačiū, labai informatyvūs jūsų straipsniai. Gal galėtumėte papasakoti ir apie papildus sportui (protein’as, geineriai, bcaa) ? Kokius iš tokių standartinio tipo papildų geriau vartoti, kokius ne. :)
Deja, apie maisto papildus sportui nieko negaliu pasakyti. :)
Labas Ričardai,
Pateiksiu analogiją tavo klausimui.
Laba diena, sergu. Ką man vartoti? Juodą arbatą? Žalią arbatą? Žolelių arbatą? Kavą? Sirupą nuo kosulio? Vitaminus? Mineralus? Antibiotikus? Antidepresantus? Neuroleptikus? Gal dar kažką? Ką geriau vartot nuo ligos, o ko geriau nevartoti?
Atsakymas paprastas -- priklausomai kuo ir kaip sergi skirsis ką verta vartoti -- sergant pranešime minimu peršalimu antibiotikų, antidepresantų ar neuroleptikų vartot nėra pagrindo, bet va kokios žolelių arbatos visai gal ir į naudą.
Taip ir su papildais priklausomai nuo „ligos“ (tikslo) skirsis ką gal būt verta vartoti, o ko ne. Mano galva geriau „vartoti“ tinkamą mitybą, krūvį ir poilsį ir papildus pradėt vartot tik tada kai tiesiog be jų bus neįmanoma pasiekti tikslo -- bet, kad pasiekti tokią ribą (kur reikalingi papildai) reiks labai pasistengti krūvio ir poilsio srityse (daugybė žmonių vartoja papildus sportui nors realiai jiems vietoje jų vertingiau būtų susitvarkyti savo mitybą ir poilsį).
Kaip smagu buvo skaityti :) Šauniai susiklostė, kad šiandien radau šį straipsnį, gulinėju apsikamšiusi su čiobrelių arbatėle, kurią taip malonu užkąsti šokoladuku :}} Ar labai gadinu arbatą?
Ačiū už puikų straipsnį!
OMG, ačiū, labai labai labai naudingas straipsnis. Atrodo, tokie basic dalykai, o 90% procentų populiacijos rimtai galvoja kad suserga nuo paties šalčio ir tada bėga į vaistinę pirkti Coldre… oi atsiprašau Coldaflu, arba dar blogiau -- Boiron cukraus žirneliuose arba cukraus sirupą atsikosėjimui…
Iš pediatro varpinės noriu pridėti, kad paracetamolio nereikia bijoti. Juolabiau mažiukams iki 6 mėn tik juo ir galima mušti temperatūrą. Iki 2m vaikas karščiuojantis parą ir jei aktyvus yra neturi būt tempiamas pasa daktarą, tegul gydosi namie. Paskui per tokius priėmimo skyriuje lieka mažai laiko rimtiems pacientams.
Ačiū jums už vertingą komentarą! :)
O kaip dėl pvz Juoduogio Šeivamedžio sirupų (black elderberry)?
Man susidarė įspudis, kad WebMD gana gerai tikrina savo šaltinius prieš publikuodami informacija pas save. Jie rašo, kad Juoduogio Šeivamedžio gavę klinikinių tyrimų grupės pacientai pasveiko nuo gripo per 2-3 dienas, kai tuo tarpu Placebo gave pacientai tik po 6 dienų:
http://www.webmd.com/cold-and-flu/news/20031222/elderberry-fights-flu-symptoms
Taip pat apie jį rašo ir čia: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11399518
Ką jūs manot apie Juoduogio Šeivamedžio sirupus?
o kaip visi tie kosulį skystinantys -- fluditec, acc ir t.t.. ?
Teisingai įvardinote -- skystinantys. Jei nėra ką skystintį, nereikia ir tų vaistų. Kosulys būna ne vien iš plaučių, bet ir iš nosies ar dėl ryklės dirginimo. Šiaip atvejais tų vaistų irgi nereikia. Jei kosulys produktyvus („drėgnas“), tada galima svarstyti apie šių vaistų gėrimą.
o ka daryti su tuo erzinanciu gerkliniu? buvo kazkoks virusas, sloga, kosulys is bronchu, lengva temperatura. ejo ir praejo uztai liko gerkle kutenantis kosulys. dienom nieko, o vakare pradedu loti. va ir dabar krenksciu. gal yra kokia pagalba sitai bedai? ar cia dar normalu, ar jau nelabai?
Keistai skamba pasiūlymas suaugusiam kreiptis į gydytoją, kai temperatūra virš 39,4. Vadinasi, paprastas žmogelis (ne gydytojas), kai temperatūra pakyla, sakykime, apie 38 laipsnius, ramiai eina į darbą, ir jeigu tai virusas, užkrečia visus aplinkinius?
Žmonių darbai skirtingi. :)
O čia klabėjau apie pagalbą sau, o kada nebegalima užsiimti savimi. Jei reikia nedarbingumo socialinis, nebe medicininis klausimas. tada ir be temperatūros žmonės ateina, kad gautų biuletenį.
O kaip su prevencija -- kaip užtikrinti, kad vaikai nesusirgtų sausio mėnesį, prieš vasario pradžios atostogas -- gerti vitaminą D, vėdinti patalpas, ką dar? :)
Maitintis reguliariai, sportuoti (lakstyti, žaisti, mėtytis sniegu, čiužinėti ir kitaip), būti gryname ore, vaisiai, daržovės, grūdintis. Ir kiti nuobodūs patarimai, kurių sunkiausia laikytis. Stebuklingų piliulių nėra.
Puikus straipsnis. Geriausia, jeigu yra galimybe, pasokt savaitei kur nors i Karibus. Is kart praeina visi kosuliai.
Visada skeptiškai žiūrėdavau į arbatų gėrimą peršalus, bet privertėte suabejoti (visgi jūs daktaras, jūs žinote). Kodėl arbatos padeda, koks mechanizmas? Yra skirtumas kokia arbata, ar galima gerti kad ir šiltą vandenį?
Ir vanduo tinka. Mechanizmas paprastas -- skysčiai nuramina sudirginimą. Be to jei karščiuojama ir prakaituojama, atstato netektus skysčius. Be to šilti skysčiai praplečia kraujagysles, taip gerėja vietinė kraujotaka.
O kiek naudoti vit.D profilaktiškai ,ir jau sergant ? O jei dar ir lėtinėmis ligomis be visa ko sergi ?Jei darbe nėra natūralaus apšvietimo?