Nuo penktadienio prasidėjo naujas ciklas. Mes pasirinkome Respublikinę* Klaipėdos ligoninę, akušerijos-ginekologijos ciklui atlikti. Visa bėda, kad jie turi tik ginekologiją. Na, ką padarysi. Tai jei esate penktakursiai ir jaunesni, nevažiuokite čia šitam ciklui. Bet kokia kita proga tai vien edukaciniais tikslais reikia atvažiuoti pažiūrėti, kaip atrodo ligoninė lyg iš filmų.
Pirmas įspūdis buvo wow, kaip gražu, net iš išorės. Baltas tinkuotas pastatas, statytas 1933 metais ir naujas organiškai prijungtas priestatas, graži aplinka, su skulptūromis (kai kurios tai tokios gal keistesnės ir jei jų nebūtų, tėvynė vargu ar patirtų didelį kultūrinį nuostolį), medeliais, net vidiniame kieme. Viduje šilta, spalvingas linoleumas, sename korpuse radiatoriai išdažyti, nuspalvinti, pakabinta Klaipėdos nuotraukų rūkuose (kaip originalu, nes rūkas čia turbūt dažniau būna, nei nebūna. Anyway, nuotraukos labai gražios), naujame korpuse stiklo skulptūros, fancy plytelės kažkokios rudos su blizgučiais, visos blizga, kaip kokiam ne trijų žvaigždučių viešbutyje. Priėmimo laukiamajame foteliai. Žodžiu, grožybės grožybės. Ai, dar rūsys yra visiškai kaip reikia. Nežinau kodėl kiti, kai remontuojasi, pamiršta tą vietą ir net viskas atrodo kaip prieš tvaną, tos išdužusios akmeninės ar kokios grindys, baisios sienos ir dar baisesni vamzdynai, tai čia viso to nėra, yra gelsvos sienos su piešiniais (turbūt galvojo, kad čia vaikų ligoninę, kai tuos drugelius ir panašiai piešė), tvarkingi nudažyti vamzdžiai, o svarbiausia (!) linoleumas su rodyklėmis prie posūkių, o rodyklėse užrašai, pavyzdžiui „išėjimas“, „administracija“, „skyriai“. Taip, ligoninė labai linkusios taupyti, kartais net iki absurdų, kai liepia pacientui nusipirkti penkis litus kainuojančių siūlų operacijoms. Bet jei kada nuspręstų susiremontuoti išorę, pašnibždėkit atsakingiems už remontą žmonėms, kad sudėtų ant grindų rodykles. Čia vien už tai šita ligoninė gauna karmos taškų.
Įdėčiau nuotraukų, bet mane savaitgalį ištiko bėda ir gyvenimo drama, nes sugedo smartfounas. Gavau pakaitinį seną mygtukinį Samsungą, kurį vos pamačius ūbauju iš liūdesio, o Elena mane guodžia , nu nebūk tu visiška vilnietė, ūū, negaliu be smartfono gyventi, ūūū. Nėr gyvenimo. Bet mano telefonas turi facebooką it twitterį. Kokios juokingos programėlės. Bet visai nepritaikytos naudojimui. Ech, na, liko laukt tik kokias dvi savaites kol sutaisys mano žaislą. (: **
Bet ar būna viskas taip gerai? Oi ne ne ne. Visų pirma tai mūsų skyrius nustebino savo mažumu. Tik 8 palatos. Ir dar du internai iš Kauno. Tai tokiam mažam skyriuje, kur dvi operacinės, viena maža – procedūroms, kita normali – operacijoms, kur apie 15 pacienčių, kur personalo trūkumo visai nėra, atėję keturi internai. Ai, bet nesiskundžiam. Trečiadieniais Didžioji operacinė būna išnuomota plastikos chirurgams, tai labai įdomu. Vakar žiūrėjome krūtų sumažinimo ir pakėlimo operaciją. Buvo baisu. Apskritai grožio chirurgija yra nieko gražaus ir vienos žiaurybės. Todėl daugiau nieko nekomentuosiu. Viena skyriaus gydytoja svarstė, gal susimažinti krūtinę, bet kolega tik pasijuokė ir sako jai, gal tu dar taip pagyvenk. Tai ir gyvena ir nesioperuoja. O dar vakar skyrius keitėsi prisiminimais apie baisiausias matytas grožio procedūras. Labai įkvepiantys pokalbiai.
Dar iš keistesnių dalykų, tai lyg neremontuotos palatos, vėl tos pilkos sunkios grindys ir negražios lovos. Nors ne visur, bet grindys tai liko. O aš galvojau, kad palatos labai svarbios. Per daug galvoju. Ir operacinės: besivarstantys langai ir plytelėmis klotos sienos. Na, bet ok, tarkim, kad taip ir turi būti.
Jei galvojate, kad pamiršau aprašyti valgyklą, tai ne, prašom. Irgi graži. Maistas tai labai brangus, palyginus su Universitetine ligonine: šiandien valgiau bifšteksą su kiaušiniu, bulvėmis, dvejomis salotomis ir kompotu, tai sumokėjau nesvietiškus penkis litus su centais. Apiplėšimas, ne kitaip. O šiaip gavome maisto korteles, su kuriomis personalui taikomis nuolaidos. Bet dar neperpratome kokiu principu, nes kartais būna valgome panašų maistą, bet nuolaidos labai skiriasi. Maistas skanus, bet dar skanesnis, nes sėdime terasoje su vaizdu į S. Nėries gatvę. Va čia suprantu vaizdą, ketvirto dešimtmečio architektūra, platūs šaligatviai, medžiai, grįsta gatvė. Valgai ir mėgaujiesi. Net truputį juokiamės, kad pietūs yra mūsų dienos tikslas.
_____
* Dauguma klaipėdiečių ją vadina Apskrities ligonine. Net kai kuriuose prietaisuose matosi tas pavadinimas. Kai pastatė šitą ligoninę, tai vadinosi Raudonojo kryžiaus.
** Pasyviai agresyvi šypsenėlė
