Pernai Elena, mano grupiokė, sako, ė, o davai važiuojam internatūrai į Klaipėdą. Nu davai. Nu ir atvažiavome.

Butą nuomojamės. Nuomos paieškos užtruko dvi dienas (su savaitės intervalu), susiradome per skelbimus. Mokame 600+komunaliniai. Dviejų kambarių, nuostabiame miegamajame rajone, panašiame į Karoliniškes Vilniuje. Rajonas reikalauja atskiro aprašymo, tai bus kitą kartą. Butas mažas, standartinis, standartiniame blokiniame name, maža virtuvė, maža vonia, mažas tualetas. Nuostabus inerjeras, tie tapetai… Tie stilingi tarybiniai baldai ir truputis moderno, dėl kvapo ir įvairovės. Elena savo kambary nusikabino užuolaidas, suvyniojo kilimą ir dabar pykstasi su sekcija. Nes yra vienas rakinamas skyrius stiklinėmis durimis, kur reikia laikyti servizą, kurio ji neturi, tai drama. Mano kambarys šviesesnis, tik jame bene pusę ploto užima lova, tai gerai, kad dvigulė. Likusią pusę laisvos erdvės užima spintos. Kadangi atsivežiau sąlyginiai nedaug daiktų ir tik vieną tašę drabužių, tai jos beveik pustuštės, net ne beveik, daugybė vietos, bet nepasakyčiau, kad labai patogiai viską susidėliojau. Vieną spintą atidaviau Elenai, kad susikabintų savo suknytes, vien kurių turi gerokai daugiau, nei aš kelnių+sijonų. BET geroji dalis ta, kad butas suremontuotas, tvarkingas, švarus ir gerokai gražesnis nei nuotraukose (nes ne visi moka fotografuoti ir ne visi supranta, kad kai dedi į internetą skelbimą, nuotraukas reikia sutvarkyti ir bent jau paversti ant šono). Keturiems mėnesiams išsinuomoti būstą ne taip ir lengva, visi nori bent metams. Tai džiaugiamės tuo ką turime, net jei iki ligoninės 15 km, t.y. reikia pervažiuoti visą miestą.

Ji pykstasi su savo kambariu, aš džiaugiuosi internetu. Klaipėdoje kurį laiką gyvena mano vaikystės draugė, neseniai bute įsivedė wi-fi, tai liko nenaudojamas Mezon laidas, kurį man atidavė. Nukrito siaubingas galvos skausmas dėl interneto, nes 4 mėnesiams, kiek trunka mūsų internatūra, nelabai apsimoka įsivedinėti. Įvedimo kaina didelė, sutarties pasirašymo kaina didelė. Galvojam, kad nusipirksim kokią išankstinio mokėjimo kortelę ir seną iPhoną paversime wi-fi stotele. :D bus pigiau, paprasčiau ir mobiliau.

Elena mums paskirstė roles: aš esu vyras, keičiu lemputes, moku mokesčius, sėdžiu namuose prie interneto, geriu, o ji gamina maistą, bėgioja šalimais esančiame viename iš daugybės parkelių ir stadionų, rūpinasi sveikata (bet šiaip tai gyvenime yra šampanistė).

Mūsų įkurtuvės!

Vakar su keliomis kursiokėmis bastėmės po miestą. Nustebino jo tuštumas. Juokavom, kad gali eiti per gatvę nesidairydamas ir nieko neatsitiks. Arba, kad jei būtų dvigubai daugiau žmonių, atrodytų kaip Vilniuje, darbo dieną, vidury nakties. O gal nereikėtų taip stebėtis, nes visi sėdi namie. Ryte kaip bobutė iš antro aukšto (yra mūsų name tokia, visada stebi aplinką pro langą, kartais net atsidariusi langą ir išlindusi pusiau) skaičiavau mašinas aikštelėje ir kurios iš jų nuo penktadienio nepajudėjo iš vietos. Nes penktadienį savotiškai pasnigo, taip, kad apsnigo tik valytuvus, tai labai matosi, kas nejudėjo. Nuo penktadienio 8 mašinos buvo savo vietose iki šiandien.  Šiandien dar pasnigo, tai pasimatė, kad per pusę dienos pajudėjo iš viso trys mašinos. Visi kiti sėdi namuose. Gretiname name pilna judėjimo. Sėdėdama virtuvėje girdėjau kaip kalbasi kaimynai. Ir ką kalbasi. Ir dar savo kambary girdėjau ką veikė kaimynai. Va todėl miestas tuščias.

O rytoj jau prasideda mūsų internatūra. Pirmasis ciklas Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje, chirurgija-traumatologija.